Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: blęsti, blendžia, blendė, ganėti, ganėja (gana), paprastoji aukšlė, rėgenmantelis, šerkšnas, žvyrė, gūžys, spygsėti, žagarai, būklas, baužis, piešos, dažnas, riškus, došyti, gulėti, velėti, numaudyti, leiprokas, labingas, laipdyti, sausmena, braidyti, liekuoti, plienas, sukalti, smulkus, starkas, muldyti, purtyti, vievesa, gyvuoti, salpas, skaras, tuktas, muilas.

Antraštė:

blę̃sti bleñdžia, bleñdė

Reikšmė:

taukšti, pliaukšti, niekus kalbėti, plappern, faseln, dummes Zeug reden; maišyti; miegoti, niauktis

Straipsnelis:

Aiškinant sl. *blęsti ‘plepėti, tauzyti, kliedėti; klysti’ šeimos atstovus luž. a. blanda ‘plepys’, bledzić ‘plepėti, tauzyti, paisyti’ ir kt. (Schuster-Šewc, Historisch-etymologisches Wörterbuch der ober- und niedersorbischen Sprache [Lfg.] 1. A–bohot, 1978, 40), tarp baltų giminaičių ir iš lietuvių kalbos buvo galima nurodyti tokių, kuriems nesvetima tauzijimo reikšmė, plg. (trm.) blę̃sti (bleñdžia, bleñdė) ‘taukšti, pliaukšti, niekus kalbėti, plappern, faseln, dummes Zeug reden’ (šalia ‘maišyti; miegoti, niauktis’ ir kt. reikšmių). La. blenst, blenzt yra kuronizmai ar lituanizmai, be to, kamieno gale vietoj d dažniau turi s ar z.

Šaltinis:

Urbutis 1979a, 158