Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: byloti, -oju, -ojau, dumšlėtis, lepetiškė, paąžuolis, kirkužė, brautis, -jasi, šakarailis, eraičinas, blizgėti, kvapėti, gavėnia, gružlis, gorėti, paišos, šaukti, kremzlinti, įsai, gyslinti, spardyti, vilkakis, labanakt, smaglus, gerklis, gubieta, grimti, vaikas, frakas, vaidas.

Antraštė:

bylóti, -óju, -ójau

Reikšmė:

kalbėti(s); bylinėtis

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Baltiški verba dicendi reprezentuoja kelias ide. šaknis. Būdingiausias yra lie. bìlti, bìlstu, bilaũ ‘kalbėti’, iteratyvas bylóti, -óju, -ójau ‘kalbėti(s)’ (dabar ‘bylinėtis’), pr. billīt, 3 praes. billi (antrinis – billē-), 3 praet. billā, billai, turintys nykstamąjį ide. šaknies *bhel laipsnį. Plg. s. v. a. bellan ‘apkalbėti; loti’, be to, su priesaga -s- lie. bal̃sas, la. balss ‘balsas, garsas’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 236