Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: skietas, magėti, puokštis, gemšė, dievas, dievo, naškys, deininėti, perkūnija, kr(i)auti, kui̇̃sties, šelpti, grebčiai, paberžis, kuršas, šarvuotas, gelbėti, rišti, švaisinti, kvepėti, palaidinės, riešutas, šįryt, knaistės, ušai, špokas, čerpė, latožis, užkurti, kukštis, šikti, kaškis, laiškas, dračytis, derėti, dera, kėtroti, inkštys, dievaži, paunksmė, šokti, deigšlus, niedėti, šlagas, atsidėti, žudyti, šitas, ráibas, atlauža, vadžia, šlaunys, apipenėti, ožinis, griežtis, susmižti, sausvėjis, kremzdėti, kišti, rūgtas, grublėtas, žiopla, makšna, pliūgas, čiulpti, ąselė, dirgėlė, gudrùs, koplyčia, dygėti, našukas, čiūka, skaudėti, šalmas, balti, bąlu, česnagas, bulundis, -ė, žaginys, ragaišis, drevė, drevis, užduotis, aprėkti, gašus, iršti, balamūtyti, šūba, šias, grabsterėti, paniedėtas, šlajos, tuskėti, drabužis, skirpstė, gunžinti, kažinkas, kukšturas, česnakas, aušinti, skalūnas, dieniškas, uždėti, pelčiai, kryžiuotis, ankštara.

Antraštė:

skiẽtas

Straipsnelis:

Pr. staytan E 421 ‘skydas’ Trautmanas susiejo su lie. skiẽtas M. ‘Querbalken der Eggl; Weberkam’ ir toliau – su sl. *ščit, s. sl. štiti ‘ὅπλον, θερεός’, r. ščit, gen. ščitá ‘skydas’ (1910, p. 435; 1923, p. 264; taip pat – Vasmer 1958, p. 452). [siūlo pr. žodį vesti iš s. le. szeyt M. ‘scutum, clipeus insignis gentilicii’…]

Šaltinis:

Smoczyński 1989b, 319

Antraštė:

skiẽtas

Straipsnelis:

[Pateikia ekskliuzyvines pamarėnų (tiksliau pagal Lorenco skirstymą-slovincų, kašubų, sorbų) ir bl. paraleles:] 4) Pamar. sk’it ‘stogo kraigas, šelmuo’ ~ lie. skiẽtas ‘Querbalken der Egge, Weberkamm’ ← bl.-sl. ˚skeita- m. ‘skydas’. Pamar. sk’it negalime tiesiogiai iš prasl. *ščitъ kildinti.

Šaltinis:

Hinze 1984b, 190

Antraštė:

skiẽtas

Straipsnelis:

Pr. etskīuns ‘prisikelti, atsisitoti, atsiskirti’ kildinamas iš ide. šaknies *skē̆i̯- (reduk. *skī-) ‘dalinti’, ‘atsiskirti’, s. i. chyáti, chinátti, av. fra-sā́na. Tokiu atveju *et-skī-t reikštų ‘atskirti, atsiskirti’. Pr. etskīuns gretinamas su la. šķieta, šķieva, šķiene, galimas daiktas, su lie. skiẽtas, la. šķíets ir net su prūsų staytan.

Šaltinis:

Топоров 1958, 119

Antraštė:

skiẽtas

Straipsnelis:

Aiškinant r. бер-до = бёр-до ‘staklių brauktuvai’ kilmę, nurodoma, kad jis atsiradęs dėl balanėlių pavadinimo бёрдa, kurios ir sudaro staklių brauktuvus. Toks pat semantinis ryšys atsekamas ir lie. skiẽtas - skie-d-(r)à, kurie yra kilę iš ide. *(s)kei- ‘pjauti’, ‘kirsti’.

Šaltinis:

Откупщиков 1967a, 114

Antraštė:

skiẽtas

Straipsnelis:

Pr. etskīuns ‘prisikėlęs’, ‘sukilęs’ Топoров ВСЯ 3, 1958, 118–119 pasiūlė sieti su ide. *skē̆i- ‘dalyti’, ‘atskirti’, plg. s. i. chyáti, chinátti, av. fra-sāna ir kt. Tada pr. *et-skī-t gali būti suprantamas kaip ‘atsiskirti’ > ‘sukilti’ > ‘keltis’. Tokiu būdu prūsų žodis turi atitikmenų baltų kalbose: lie. skiẽtas, la. šķiêts (t. p. šķieta, šķieva, šķiene ir t. t.) ir netgi pr. staytan (= scaytan). Prie jų galima pridurti dar tikslesnį lie. at-skíesti. [112].

Šaltinis:

Топоров ПЯ II, 110–113

Antraštė:

skiẽtas

Reikšmė:

tokia audžiamų staklių dalis; (akėčių) skersinis

Straipsnelis:

[Aptariami *(s)ket- šaknies žodžiai.] Žodžiai, turintys jungiamąjį semantinį elementą ‘kyšoti, stūksoti, styroti’, paremti veiksmažodžiais, reiškiančiais ‘skelti, daužti’ ar pan., sudaro kelias semantiškai ir formaliai artimų žodžių šeimas. Vieną jų – ide. *skei-t- ‘skelti, skirti’ vediniai: lie. skiẽtas ‘tokia audžiamų staklių dalis; (akėčių) skersinis’, skáidyti ‘skirstyti į dalis; sklaidyti’, la. šk̡iets ‘skietas; brauktuvė; skersinis branktams prikabinti’, šk̡ieta (šk̡iete) ‘žąsies ar kito paukščio krūtinės kaulas, ketera’, pr. scaytan ‘skydas’, le. szczyt ‘(kalno ar kt.) viršūnė; šelmuo, kraigas; (sen.) skydas’, s. isl. skeið ‘skeitas’, skið ‘skila; slidė’, s. v. a. scīt ‘skila, pagalys’, v. v. a. schīten ‘skaldyti’, go. skaidan ‘atskirti’. Ši išplėstinė šaknis remiasi pirminiu ide. *sē̆k- ‘pjauti’ (J. Pokorny, IEW I 895 t., 918 tt., 954). Šių žodžių ir šaknies *(s)ket- vedinių semantinis paralelizmas rodo, kad tai to paties būrio išplėstinė šaknis su maždaug tokia pat pirmykšte reikšme ‘skelti, skirti’. Kaip šalia *skeid- yra *skeit- ar šalia *skeid- – *(s)ked-, taip šalia *(s)ked- ir *skeit- visai galėjo būti *s(k)et- ‘skelti, skirti’, suteikęs motyvaciją iš pirmo žvilgsnio nesuderinamų reikšmių dariniams. Plg. (s)kė̃sti.

Šaltinis:

Urbutis 1974b, 140–142

Antraštė:

skiẽtas

Straipsnelis:

La. šk̡ìets (šk̡ìets, šk̡iêts) [plačiai paplitęs latvių variantas] = skiẽtas / la. šk̡ieta (labai retas) refleksuoja ide. *skeit-; pr. staytan E421 ‘skydas’ (= skaitan n.) yra apofoninis variantas (< ide. *skoit-; Būga RR II 624) priklauso ide. leksikos sluoksniui. Slavų ir germanų atitikmenys turi vyriškosios ir bevardės giminės ŏ-kamienę formą: s. r. щитъ, air. scíath m. ‘skydas’, s. v. a. scît, s. isl. skið n. ‘rąstas’ (< ide. *skeito-; Būga; Fraenkel 806, 804-5, Pokorny 921). Abiejų giminių šio žodžio variantai galėjo būti ir baltų dialektuose: vakaruose bevardės, rytuose – vyriškosios giminės. Jei rytų baltai turėjo *skieta n., tai la. šk̡ieta galima būtų laikyti bevardės giminės reliktu.

Šaltinis:

Stundžia 1994, 16-17

Antraštė:

skiẽtas (skiẽtai); skíetas (-ai)

Reikšmė:

audžiamųjų staklių prietaisas, į kurį suveriami matmenys ir kuriuo sumušami ataudai; vežimo ar rogių skersinis…

Straipsnelis:

Jau Būga (RR II 8-9, 308, 624) ir Endzelynas (ME IV 54) pastebėjo, kad lie. skiẽtas (skiẽtai); skíetas (-ai) ‘audžiamųjų staklių prietaisas, į kurį suveriami matmenys ir kuriuo sumušami ataudai; vežimo ar rogių skersinis…’, la. šk̡iêts² (šk̡ìets) ‘skietas; brauktuvė; skersinis branktams pakabinti’, šk̡ieta (šk̡iete) ‘žąsies ar kito paukščio krūtinės kaulas, ketera; skietas’ bei pr. scaytan ‘skydas’ forma ir turiniu yra panašūs į germanų kalbų žodžius: ne tik į s. isl. skíð n. ‘skila, pliauska; slidė’ < germ. *skeitom, bet ir į s. isl. skeið ‘skietas’ < germ. *skaitō. Šių baltų ir germanų kalbų žodžio reikšmė ta pati ‘skietas’; su lie. ir la. kalbų leksemomis šaknies vokalizmu sutampa s. isl. skíð (plg. dar s. ang. scíd, ang. shide, s. fryzų skīd, v. v. ž. schīder (plur.), s. v. a. scīt, vok. Scheit ‘skila, pliauska’), o su pr. scaytan – minėti skandinavų bei s. ang. kalbų žodžiai, taip pat v. v. a. scheite ‘medžio skiedra, skala’ < germ. *skait. Šie baltų ir germanų kalbų žodžiai yra etimologiniai atitikmenys ir sudaro izoglosą, jungiančią baltų ir germanų kalbas.

Šaltinis:

Karaliūnas 1995b, 29–30

Antraštė:

skiẽtas

Straipsnelis:

Už skliaũsti giminaičių esama su ‘skelti’ ar pan. reikšme susijusių frontono pavadinimų: le. szczyt ‘frontonas’ (ir ‘viršus, gūbrys, viršūnė; stogas; (sen.) skydas’ ir kt.), br. щыт ‘frontonas’ (ir skydas, viršūnė)’ – slavizmo čỹtas šaltinis – su kitų slavų kalbų atliepiniais tęsia sl. *ščitъ, plg. jo giminaičius lie. skiẽtas, skíesti, go. skaidant ‘skirti’, lo. scindere ‘skelti, plėš(y)ti’ ir kitus šaknies (dažniau išplėstinės) ide. *skei- ‘skirti, pjauti’ atstovus. Dar žr. skliaũ(s)tas.

Šaltinis:

Urbutis 1996b, 218–219

Antraštė:

skiẽtas

Straipsnelis:

[Nagrinėjami bevardės giminės prūsų kalbos daiktavardžiai.] Pr. Staytan (*scaytan) ‘der Schild’, plg. lie. skiẽtas, la. šk̡iêts.

Šaltinis:

Petit 2000, 35

Antraštė:

skiẽtas

Straipsnelis:

žr. skydas

Šaltinis:

Schmalstieg 2004, 269