Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: trėkšti, priesėlis, šeimedis, ganyti(s), brūzgas, žaisti, kaugė, nūnai, mažu, ketvirtas, spaudyti, nuovokus, ercekis, gvalbus, buvinti, garnys, saitai, linkti, smarda, kurtas, tvarka, bamba.

Rezultatai

Antraštė:: trė́kšti
Straipsnelis:: Germ. þresk-a- ‘kulti, mušti, dreschen’ (go. tik praes. þriskan ‘dreschen’, s. isl. nepaliudyta, tik s. šv. þryskia ‘dreschen’, s. ang. þerscan ‘dreschen, kristi, fällen’, s. ang. nepaliudyta, pirmąsyk v. v. ž., v. ol. ž. derschen, s. v. a. dreskan ‘dreschen’) gretinama su ter- ‘trinti, reiben’ (žr. þrent-a-) ir iš tikro reikšmes ‘trinti’ – ‘grūsti, stampfen’ – ‘kulti, mušti, dreschen’ – ‘malti, mahlen’ dažną sykį artimai susieja (lo. terere frumentum ‘dreschen’). Atsižvelgiant į aukščiau išdėstytus dalykus, etimologija laikoma teisinga, nors germ. leksemų reikšmės nurodo kitą kryptį (‘kristi, smogti, schlagen’, galbūt ‘eiti, žengti, treten’). Minėtos giminiškų žodžių šeimos sk-vediniai yra: lie. trė́kšti ‘(su) spausti, (su)grūsti, (su)trinti, quetschen, (iš)sunkti, pressen, melžti, melken’; lie. traškyti ‘quetschen, hart melken’ bei keletas garsiažodžių, kurie užfiksuoti ir sl. kalbose [522]. Kitokio vokalizmo lytys, plg. lie. trùškinti ‘smulkinti, (su)malti’, ir esant tam tikroms aplinkybėms gr. τιτρώσκω ‘kenkiu, darau žalą, sužeidžiu’ ir toch. AB trāsk- ‘kramtyti, krimsti, kauen’.
Šaltinis:: Seebold 1970, 522–523