Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: čiūka, guoglinėti, kirnynė, židuika, šerknas, Ašvija, širtas, kožnas, šalva, rišti, lankavotas, prietelius, dervė, britvonas, kniaustis, pervasar, skelenda, skederla, priomoti, tvardyti, guldyti, bestija, erdvas, plusti, godyti, snigti, sietva, sostas, derva.

Antraštė:

čiūkà

Reikšmė:

paršas

Straipsnelis:

Vadinasi, [146] ši izoglosa rodo sudėtingą situaciją, panašią į ankstesnę (žr. añkstas/agrs ir gėda/kauns), todėl, viena vertus, latvių kalboje, o, antra vertus, lietuvių bei prūsų kalbose, turime tą patį laiką tiek inovacinėje, tiek konservatyvioje srityse. Šiuo požiūriu kiti šios terminijos elementai, kuriuos įdomu čia trumpai panagrinėti, yra arba unikumai, arba panbaltiški (panbaltico). Moteriškosios lyties gyvūnas lietuvių kalboje yra vadinamas žodžiu kiaũlė (Fraenkel LEW I, 249), kurio etimologija neaiški; latvių kalboje – tikriausiai onomatopėjinės kilmės žodžiu cūka (plg. lie. čiūkà ‘paršas’, ME I, 398; Fraenkel LEW I, 75 sg. s.v. čiū̃čia liū̃lia). Abu šie žodžiai yra pagrindiniai terminai.

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1992, 146–147