Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šankus, elenis, bagoctva, avynas.

Antraštė:

šankùs

Straipsnelis:

Veikiausiai opozityvų daiktavardėjimo kirtį taip pat nulėmė gramatinė kaita progerm. *χanχista- : *χangista- ‘kumeliukas’ (substantyvizuotas prošiaur. ḥāha- ‘žirgas, arklys, jojamas arklys’ […] progerm. *χanχa- < *k̑á/ónko- [su opozityviu kirčiu yra priešais (gegenüber) lie. šankùs ‘greitas, vikrus, sukrus’].

Šaltinis:

Schaffner 1996, 162

Antraštė:

šankùs

Reikšmė:

vikrus

Straipsnelis:

Gr. κηκίς, dorėnų κᾱκίς, -ῖδος f. ‘besisunkiantis skystis’ sakoma apie sakus, kraują ‘juodasis riešutas’ […]. Etimologija nežinoma. Gretinama su lie. šókti ir prisimenama καγκύλας, lie. šankùs ‘vikrus’. Žr. taip pat σίκιννις ir Pokorny 522.

Šaltinis:

Chantraine DEG, 523

Antraštė:

šankùs

Straipsnelis:

žr. šokti

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 65

Antraštė:

šankùs

Straipsnelis:

Fr. 963, 1 skiltyje skaitome: s. v. a. hengest, s. isl. hestr ‘t. p.’ (būtent ‘eržilas, išromytas arklys’) ir ‘antausis’. Tai, žinoma, nesusipratimas, nes s. isl. hestr reiškia ne tiesiog ‘antausis’, bet vienoje vietoje (Njálasaga) yra hestr ‘smūgis’ vietoje kinnhestr ‘antausis’. Holthauseno, kurį nurodo Fraenkelis (p. 113), yra visiškai teisingai: hestr ‘eržilas, arklys; antausis’ < kinn-hestr. Žr. taip pat Möbius, Altnord. Glossar (Leipzig 1866) 182: hestr ‘smūgis’ = kinn-hestr.

Šaltinis:

Schwentner 1965, 112

Antraštė:

šankùs

Reikšmė:

flink

Straipsnelis:

[Aptariamos leksinės ‘vakarų šiaurės indoeuropiečių’ kalbų (keltų, italikų, germanų, baltų ir slavų) bendrybės]. Kartais naujadaras padaromas iš šaknies varianto arba paralelinės šaknies. *k̑ɘ₂nk- ‘springen’ (kalbant apie arklius, su dariniu *k̑ɘ₂nkisto- ‘Hengst’): lie. šankùs ‘flink’, šankìnti ‘(ein Pferd) springen lassen’, runų /hangist/- ‘Hengst’ ir t. t. Čia taip pat kimrų caseg ‘Stute’ < *k̑ɘ₂nk-s-i-keh₂-.

Šaltinis:

Oettinger 2004, 187