Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šerštūkas, itas, kapanotis, liežti, duokti, vandrūnė, klajoti.

Antraštė:

šerštūkas

Straipsnelis:

šiurštõkas, šiurčtukas, šerštūkas ‘prijuostė, odinė prijuostė’, žerstū̃kas, žerstukas ‘sijonas; naminės medžiagos sijonas’, plg. Rytų Prūsijos vok. šorštuch, šerštuch, vok. Schuztuch ‘t. p.’ (Alm 127; FrnW 995). Vokiškos formos sudarytos iš dviejų žodžių: šoršt, še̦̦ršt, Schurz ‘t. p.’ + Tuch ‘skepetas, skuduras’ (Grimm XV 2070). Formos šiurštõkas ir šiurčtukas vartotos Mažojoje Lietuvoje, fiksuojamos jos raštų kalboje nuo XVI a. (BB 1 Moz 3,7; N 524; K 430; BzB 330; KŽ 2416; LKŽ XIV 967). Kelia abejonių formų šerštūkas, žerstū̃kas, žerstukas geografija: jos pasitaiko rytų Lietuvoje, atskirose pietų bei pietvakarių Lietuvos vietose (LKŽ XIV 667; LKŽ K; LKA I 193; LEB 344). Galimas daiktas, atėjo per lenkų kalbą, plg. le. szorstuch ‘t. p.’. Dar žr. žiurštokas, šerdõkas. La. skuõrtele, skuõtele ‘prijuostė, amatininko prijuostė’ siejama su v. v. ž. schorteldōk ‘t. p.’ arba su vok. ž. schōtvel (Sehwers 108; ME III 910, 911; Karulis II 220). [Grimm J., Grimm W. Deutsches Wörterbuch 1–33, München, 1984].

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 111

Antraštė:

šerštūkas

Straipsnelis:

žr. šiurštokas

Šaltinis:

Sabaliauskaitė 1995, 111