Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
šimtas
.
Rezultatai
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
[…] *
k̑m̥tó-m
‘šimtas’ gr.
ἑ-κατό-ν
, lo.
centu-m
, s. air.
cēt
, go.
hund
versus s. i.
śatá-m
, lie.
šim̃tas
.
Šaltinis:
Tischler 1990
, 66
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
Didžiausias skaitvardis, kuris tikrai priklausė proide., buvo žodis, reiškiantis šimtą, proide. *
dk̑m̥tóm
¹ [¹ *
dk̑°-
yra dėl gr.
ἑκατóν
būtinas, nes jo
ἑκ°
per *
h₁k°
kilęs iš *
dk̑°-
. Šitai pagrįsta Sremerényi’o aiškinimu, kad
πεντήκοντα
< *
penkᵘe-dk̑omth̥₂
, ir pirmąkart suformuluota F. Kortlando, MSS 42 (1983) 98] žodžiuose s. i.
śatá-m
, gr.
ἑκατóν
, lo.
centum
, lie.
šim̃tas
ir kt.; jau su šimtinės pavadinimu nebebuvo jokio vieningumo.
Šaltinis:
Rix 1991
, 225
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
Skaitmeniui ‘100’ atstatomas archetipas ide. *
k̑m̥tóm
, plg. lo.
centum
, toch. A.
känt
, toch. B.
kante
,
-känte
, lie.
šim̃tas
ir kt. Indoeuropeistikoje seniai egzistuoja nuomonė, kad šis skaitvardis yra kilęs iš ide. *
k̑m̥tóm
< *
tk̑m̥tóm
< *
dk̑m̥tóm
< *
dek̑m̥tóm
(t. y. *
dek̑m̥
+
tóm
) [58]. Mažiulis teigia, kad tradicinis kildinimas ide. *
k̑m̥tóm
iš ide. *
dek̑m̥tóm
(kur numanoma priesaga *
-to-
) yra neteisingas. Ide. *
k̑m̥tóm
yra vedinys iš ide. *
k̑m̥tā́
< ide.
dk̑m̥tā́
< ide. *
dek̑m̥tā́
[59].
Šaltinis:
Мажюлис 1956
, 58–59
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Lie.
šim̃tas
, la.
sìmts
atitinka ide. *
k̑m̥tóm
: gr. ἑ-κα-τóν, lo.
centum
, s. i.
śatám
(s. sl.
sъto
, le
sto
).
Šaltinis:
Smoczyński 1982
, 240
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
Gr. ἑκατóν ‘šimtas’. Atstatoma ide. *
dkm̥t-om
, kuris būtų kuopinis skaitvardis kilęs iš *
dekm̥t-
‘dešimt’ iš kur ir s. i.
śatám
, av.
satəm
, toch. B.
känte
, lo.
centum
, go.
hund
, lie.
šim̃tas
, s. sl.
sŭto
ir t. t. Pagal Szemerényi, Numerals, 139 ir toliau, bei Risch, IF 67, 1962, 129–141, hipotezes formoje su galūne
-om
įžiūrima kelintinis skaitvardis su
-om
. Žodžio pradžios ἑ yra graikiškas, atrodo, atsiradęs (dėl disimiliacijos? arba dėl εἷς poveikio) iš ἁ-, kuris remiasi *
sm̥-
(plg. ἅπαξ ir t. t.). Žr. Szemerényi, o. c., 139, bei Risch, o. c., 133, kurie žodyje ἑκατóν įžiūri ἕν κατóν kombinaciją.
Šaltinis:
Chantraine DEG
, 329
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
[Str. apie ide.
Hand
] Nors ir labai stabilus yra, mes liekam netikri dėl galutinio pirmykščio ide. ‘100’ pavidalo: *
k̑m̥tóm
ar *
kn̥tóm
. Vakarų dialektai (pvz., lo.
centum
, vels.
cant
, go.
hund
) aiškiai rodo pastarąjį, bet baltai vieninteliai (lie.
šim̃tas
, la.
sìmts
– su
-m-
visuose dialektuose, ir plg. pr.
tūsimtons
‘100’, kuris turi *
simtan
‘100’) nedviprasmiškai reikalauja *
k̑m̥tóm
.
Šaltinis:
Markey 1984
, 284
Antraštė:
šimtas
Straipsnelis:
Lie.
šim̃tas
, lo.
centum
ir t. t. […] kilę iš ide. *
k̂m̥tóm
, o šis kilęs iš *
dk̂m̥tóm
, taigi išvestas iš žodžio, reiškiančio ‘10’ - *
dek̂m̥(t)
.
Šaltinis:
Ködderitzsch 1975
, 196
Antraštė:
šim̃tas
Reikšmė:
hundred
Straipsnelis:
[Aptariama ide. skiemeninių sonantų raida baltų ir slavų kalbose. Abejojama R. Matasovićiaus (2004 ir 2005, 150) pateiktais skiemeninių sonantų fonetinio atspindžio *
uR
pavyzdžiais]. Teigiama, kad sl.
sъto
kartu su lie.
šim̃tas
‘hundred’ nurodo į variantą *
śumt-
greta įprasto *
śimt-
, paliudyto sl.
desętь
ir lie.
dẽšimt
‘ten’. *
duidḱmti
‘twenty’ ir *
dḱomt
liudija ide. apofoninę kaitą (plg. Kortlandt 1983). Ji pastebima ir nulinio laipsnio s. sl.
tysęšta
, pr.
tūsimtons
, greta
o-
laipsnio
tysǫšta
, lie.
tū́kstantis
‘thousand’, kuriuo paremtas ir antrinis nulinis laipsnis sl.
sъto
(plg. Kortlandt 1989, 50; Trautmann 1923, 4).
Šaltinis:
Kortlandt 2007
, 8–9
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas