Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
[…] *k̑m̥tó-m ‘šimtas’ gr. ἑ-κατό-ν, lo. centu-m, s. air. cēt, go. hund versus s. i. śatá-m, lie. šim̃tas.
Šaltinis:
Tischler 1990, 66
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
Didžiausias skaitvardis, kuris tikrai priklausė proide., buvo žodis, reiškiantis šimtą, proide. *dk̑m̥tóm¹ [¹ *dk̑°- yra dėl gr. ἑκατóν būtinas, nes jo ἑκ° per *h₁k° kilęs iš *dk̑°-. Šitai pagrįsta Sremerényi’o aiškinimu, kad πεντήκοντα < *penkᵘe-dk̑omth̥₂, ir pirmąkart suformuluota F. Kortlando, MSS 42 (1983) 98] žodžiuose s. i. śatá-m, gr. ἑκατóν, lo. centum, lie. šim̃tas ir kt.; jau su šimtinės pavadinimu nebebuvo jokio vieningumo.
Šaltinis:
Rix 1991, 225
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
Skaitmeniui ‘100’ atstatomas archetipas ide. *k̑m̥tóm, plg. lo. centum, toch. A. känt, toch. B. kante, -känte, lie. šim̃tas ir kt. Indoeuropeistikoje seniai egzistuoja nuomonė, kad šis skaitvardis yra kilęs iš ide. *k̑m̥tóm < *tk̑m̥tóm < *dk̑m̥tóm < *dek̑m̥tóm (t. y. *dek̑m̥ + tóm) [58]. Mažiulis teigia, kad tradicinis kildinimas ide. *k̑m̥tóm iš ide. *dek̑m̥tóm (kur numanoma priesaga *-to-) yra neteisingas. Ide. *k̑m̥tóm yra vedinys iš ide. *k̑m̥tā́ < ide. dk̑m̥tā́ < ide. *dek̑m̥tā́ [59].
Šaltinis:
Мажюлис 1956, 58–59
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų k. raidoje.] Lie. šim̃tas, la. sìmts atitinka ide. *k̑m̥tóm: gr. ἑ-κα-τóν, lo. centum, s. i. śatám (s. sl. sъto, le sto).
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 240
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
Gr. ἑκατóν ‘šimtas’. Atstatoma ide. *dkm̥t-om, kuris būtų kuopinis skaitvardis kilęs iš *dekm̥t- ‘dešimt’ iš kur ir s. i. śatám, av. satəm, toch. B. känte, lo. centum, go. hund, lie. šim̃tas, s. sl. sŭto ir t. t. Pagal Szemerényi, Numerals, 139 ir toliau, bei Risch, IF 67, 1962, 129–141, hipotezes formoje su galūne -om įžiūrima kelintinis skaitvardis su -om. Žodžio pradžios ἑ yra graikiškas, atrodo, atsiradęs (dėl disimiliacijos? arba dėl εἷς poveikio) iš ἁ-, kuris remiasi *sm̥- (plg. ἅπαξ ir t. t.). Žr. Szemerényi, o. c., 139, bei Risch, o. c., 133, kurie žodyje ἑκατóν įžiūri ἕν κατóν kombinaciją.
Šaltinis:
Chantraine DEG, 329
Antraštė:
šim̃tas
Straipsnelis:
[Str. apie ide. Hand] Nors ir labai stabilus yra, mes liekam netikri dėl galutinio pirmykščio ide. ‘100’ pavidalo: *k̑m̥tóm ar *kn̥tóm. Vakarų dialektai (pvz., lo. centum, vels. cant, go. hund) aiškiai rodo pastarąjį, bet baltai vieninteliai (lie. šim̃tas, la. sìmts – su -m- visuose dialektuose, ir plg. pr. tūsimtons ‘100’, kuris turi *simtan ‘100’) nedviprasmiškai reikalauja *k̑m̥tóm.
Šaltinis:
Markey 1984, 284
Antraštė:
šimtas
Straipsnelis:
Lie. šim̃tas, lo. centum ir t. t. […] kilę iš ide. *k̂m̥tóm, o šis kilęs iš *dk̂m̥tóm, taigi išvestas iš žodžio, reiškiančio ‘10’ - *dek̂m̥(t).
Šaltinis:
Ködderitzsch 1975, 196
Antraštė:
šim̃tas
Reikšmė:
hundred
Straipsnelis:
[Aptariama ide. skiemeninių sonantų raida baltų ir slavų kalbose. Abejojama R. Matasovićiaus (2004 ir 2005, 150) pateiktais skiemeninių sonantų fonetinio atspindžio *uR pavyzdžiais]. Teigiama, kad sl. sъto kartu su lie. šim̃tas ‘hundred’ nurodo į variantą *śumt- greta įprasto *śimt-, paliudyto sl. desętь ir lie. dẽšimt ‘ten’. *duidḱmti ‘twenty’ ir *dḱomt liudija ide. apofoninę kaitą (plg. Kortlandt 1983). Ji pastebima ir nulinio laipsnio s. sl. tysęšta, pr. tūsimtons, greta o- laipsnio tysǫšta, lie. tū́kstantis ‘thousand’, kuriuo paremtas ir antrinis nulinis laipsnis sl. sъto (plg. Kortlandt 1989, 50; Trautmann 1923, 4).
Šaltinis:
Kortlandt 2007, 8–9

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas