Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: širšuo, šis, šermukslė, svogūnas, kažkada, lelioti, gvaira, pajauta, kautas, balkis, krizdūlė, kuokštis, adunt, kreika, šisga, kermenai, juodgarnis, įžulnus, plaučiai, miltai, stiprus, luožas, grubluotas, sietva, delikatnus, nogėtis, rūmas, smaigyti, pakušinti, šavolas.

Rezultatai

Antraštė:: širšuõ
Straipsnelis:: Lie. n kamieno širšuõ yra išvestinių formų -nonas [ši̇̀ršnonas], -ūnas, -onas pamatas. Širšuo neaiškintinas kaip naujadaras [t. y. nepaveldėtas], kadangi n kamienai apskritai yra gana neproduktyvūs (net lie. kalboje).
Šaltinis:: Nussbaum 1986, 254

Antraštė:: širšuo
Straipsnelis:: Kai kurie Chr. Stango nurodyti baltų-slavų-germanų bendri žodžiai yra pasiskolinti finų: […] lie. širšuõ – fi. herhiläinen ‘Hornisse’.
Šaltinis:: Schmid 1975b, 326

Antraštė:: širšuõ
Straipsnelis:: Rusų шéршень (lie. širšuõ, ši̇̀ršė, širšlỹs) gali sietis su ide. šaknimi ks- (: kes-).
Šaltinis:: Мельничук 1966 (1968), 219

Antraštė:: širšuõ
Straipsnelis:: Nėra abejonių, kad r. шершень kilęs iš praslavų konsonantinio kamieno -n: prasl. sъršen-. Savo ruožtu prasl. sъršen yra kilęs iš sen. ide. heteroklitinio kamieno (žr. Meillet, Ét., 418, 432). Tai patvirtina [n : l] kaita: č. sršeň, s. le. sierszeń, le. szerszeń, slov. seršel, a. luž. šeršeń, bulg. стършел. Iš -n kamieno kilę: lie. širšuõ – širšeñs, la. sirsuo. Pr. sirsilis kamieną taip pat galima priskirti [165] prie heteroklitinio linksniavimo tipo. Nežiūrint prasl. sьršen- priklausymo -n kamienui, būtų rizikinga paskui Būgą atstatyti prasl. sьrxy – sьršene (Būga, Rinkt. raštai, II, 619), nes šioji paradigma praslavuose nusistovėjo palyginti vėlai. Tuo laiku, kai formavosi prasl. -n kamieno paradigmos, kai kurie ide. kamienai nuėjo kitu keliu.
Šaltinis:: Бернштейн 1974, 165–166

Antraštė:: širšuo
Straipsnelis:: Lietuvių kalboje perėjimas s > š (maišas, vetušas ir t. t. = r. mex [36], vetxÿ) susijęs su k̑ > š konvergencija (šlovė ~ r. slovo) ir skiriasi nuo prūsų ir latvių k. (lie. širšuo, la. sir̂senis, pr. sirsilis, s. r. sьršenь, r. šeršeń) [37].
Šaltinis:: Žuravlëv 1986, 36–37

Antraštė:: širšuõ
Straipsnelis:: [Šiame darbe vartojamą sąvoką ‘umliautas’ supraskime taip: ‘balsio kokybės pokytis, kurį sukelia sekančio skiemens balsis’. Toch. kalba pažįsta dviejų rūšių o-umliautą: pirmąjį sukelia įvairios kilmės o, antrąjį ō < ide. *-ō. Toch. æ – o > o – o:] 27. Toch. A kroṅśe, B kroṅ(k)śe ‘bitė’ neturi patenkinamos etimologijos. Šiaip jau toch. lytis įprasta sieti su lo. crābrō, lie. širšuõ, s. v. a. hornuz ‘(visos lytys) širšė’, nors neparodoma, kaip iš ide. prolytės susiformuoja minėtosios toch. leksemos. Atkreiptinas dėmesys, kad toch. A kroṅśe, B kroṅ(k)śe reiškia ‘bitė’, o lo. crābrō etc. ‘širšė’. Siūlau manyti, kad toch. A kroṅśe etc. siejasi su germ. leksemomis, reiškiančiomis ‘medus’ (s. isl. hunang, s. v. a. honang [34], s. ang. hunig, s. v. a. honag [ir kt. pvz.]) bei grupe ide. kalbų žodžių, kurių pamatinė reikšmė ‘geltonas’, t. y. s. i. kāñcaná- ‘auksas’ (s.), ‘auksinis’ (adj.), gr. κνηκóς ‘gelsvas’, lo. canicae ‘Kleise’, pr. cucan ‘rudas’ < ide. *kn̥H-onkó-, *kn̥H-kó-. Pastaroji ide. prolytė išvirsta prototoch. *knonko-, iš kurios dėl disimiliacijos atsiranda *kronko-.
Šaltinis:: Hilmarsson 1986, 34–36

Antraštė:: širšuõ
Straipsnelis:: [Pateikiami senieji ide. nomina gal ir gali būti laikomi heteroklitiniais kamienais:] 12. Šalia prasl. *sьršen- < *sьrchen- < *sьrsen- ‘širšė’ (plg. s. sl. стръшень, s.-kr. str̂š greta stȑšen, č. sršeň, le. szerszeń, r. шéршень) yra l- kam. lytis: *sьršl(enь): b. стъ́ршел, s.-kr. sȑšljên, s. le. sierzchl, sierśl. Čia paminėtoms leksemoms atitikmenis randame bl. kalbose, plg. s. lie. širšuõ, -eñs, lie. šir̃šinas, la. šir̂senis, sirsins ‘širšė’ bei lie. širšlỹs ‘vapsva’, pr. sirsilis ‘širšė’. n- kam. regime s. v. a. hornūz, hornaz, toch. kroṁse ‘bitė’ < *krosn-, s. i. sirsan ‘galva’ ir het. ḫaršanaš ‘t. p.’. r- kam. iš vienos pusės menkiau paliudytas lo. leksemos cerebrum < *ker-es-r-om [884] ‘smegenys, supratimas’, het. ḫaršar N. ‘galva’.
Šaltinis:: Eckert 1963, 884–885

Antraštė:: širšuõ
Straipsnelis:: [Baltų kalbos yra gan neseniai paliudytos. Dėl to jose yra nemažai nekontroliuojamų fonologinių pakitimų atvejų. disimiliacija:] Lie. širšuõ ‘Hornisse’, la. sir̂s(e)nis < bl.-sl. *śiršō̃, akuz. *śiršen‑in (plg. sl. *sьršenь) < ide. *k̑r̥h₂srón- (plg. lo. crabrō ‘Hornisse’).
Šaltinis:: Klingenschmitt 2008, 408

Antraštė:: širšuo
Straipsnelis:: [aptariama praslavų *ch genezė.] Slavams būdinga ch, kilusi iš prokalbės *s̑, galinti būti alofonas iš ide. sateminio k̑ kilusio sibilanto s (< *s'), plg. *šьršenь / *sьršenь: aukšt. ir luž. žem. šeršeń ‘Hornisse’, le. szerszeń ‘t. p.’, r. šeršen' ‘t. p.’ šalia le. sierszeń, č. sršen̆, s.-kr. sršlen, slov. sŕšen, plg. lie. širšuo, bet s. v. a. hornuz.
Šaltinis:: Schuster-Šewc 2000, 31

Antraštė:: širšuõ
Reikšmė:: hornet
Straipsnelis:: Produktyvi nazalinė bl. kalbų priesaga *-mōn, gen. sg. *-mĕn- itin būdinga deverbatyvams ir denominatyvams. Lie. širšuõ ‘hornet’ (gen. sg. *širšeñs) – ide. ‘head’ reikšmės vedinys, pradžioje turėjęs heterokliktiką *-r/-n-: ide. *k̑r̥h₂s-r/-n- (plg. sl. *sьrs-en- > sr.-kr. sȑšljen, s. le. sierszeń, taip pat la. crābrō < *crās-r-ōn- < ide. *k̑r̥h₂s-r-). Nazalinio darinio *-ōn, gen. sg. *-ĕn- atsiradimas – antrinis reiškinys.
Šaltinis:: Petit 2010, 176

Antraštė:: širšuõ
Straipsnelis:: Sl. *sĭrxa ‘širšė’ (< *sirxō, taip pat sĭrxy, *sirša) – gen. sg. širšene, plg. lie. širšuõ – širšeñs, taip pat širšė, r. шершернь.
Šaltinis:: Orr 2000b, 161

Antraštė:: širšuõ
Straipsnelis:: Kazlauskas (1968: 276–278) aptaria lietuvių kalbos formas su -ė ir -mė, lygiagrečias geriau žinomoms su -uõ ir -muõ, pvz., širšuõ / širšė; lygmuõ / lygmė.
Šaltinis:: Orr 2000b, 158