Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: šiurkštus, pūkšlė, meilanėširdumas, šiurčtukas, biesti, biedžia, geležūnės, šmaikštukas, dėdina, dėdyna, gę́žė, šėžė, čerešnė, bliaugzti, bliauzgia, nėščia, pošepšė, génšė.

Rezultatai

Antraštė:: šiurkštus
Straipsnelis:: Lie. šiurkštus < le. szorstki, dar r. - s. sl. srŭchŭkŭ, r. šerochovatyj, jie iš tos pat šaknies kaip s. sl. srŭstĭ, č. srst’ ‘plaukai’, r. šerst’ ‘vilna’, s. v. a. hursti ‘kuokštas, pluoštas’.
Šaltinis:: Buck 1949, 1067

Antraštė:: šiurkštùs
Straipsnelis:: (Straipsnyje norima atskirti praslavų leksikoje kitų kalbų leksinius ingredientus nuo šalia egzistuojančių pačių slavų absoliučiųjų sinonimų). Prasl. korsta: s. sl. kраста ‘odos liga’, s.-kr. кра̏ста ‘piktšašiai, šašai’, slov. krásta ‘piktšašiai, šašai’, r. короста ‘t. p.’ ir kt. [180]. Siejama su air. carrach ‘apšašęs, padengtas šašais’, kur -ach – priesaga, o carr- < *kars ‘odos liga, šiurkšti oda, piktšašiai’. Keltų *kars- savo ruožtu reguliariai siejasi su prasl. sьrx- (r. шершавый, br. шаршыць ‘gremžti, daryti šiurkštų’, č. srchý ‘šiurkštus, kietas’ ir kt. ir baltų: lie. šiurkštus, pašiurti ‘darytis kietam, šiurkščiam’) (Trautmann 305). Keltų ir slavų formų palyginimas leidžia rekonstruoti *k̑ors-/*k̑r̥s-. Tai rodo, kad prasl. korsta atspindi keltišką fonetiką ir semantiką ir yra infiltratas praslavų leksikoje, tuo tarpu prasl. sьrxъ rodo baltiškąjį ingredientą [18].
Šaltinis:: Мартынов 1982, 180–181

Antraštė:: šiurkštùs
Straipsnelis:: Rusų шерсть (lie. šiurkštùs ‘nelygus, grublėtas’) gali sietis su ide. šaknimi ks- (: kes-).
Šaltinis:: Мельничук 1966 (1968), 219

Antraštė:: šiurkštùs
Straipsnelis:: [publikuojamas darbas, rengtas apie 1873, kuriame kitaip aiškinama prūsų leksika, pateikta Nesselmano „Thesaurus linguae prussicae“] Su lie. sziurksztùs, le. szorstki, kur yra s. sl. šaknis srъch, ir kt. sietina pr. Api-sorx antrasis dėmuo.
Šaltinis:: Matzenauer 2003, 38-39