Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: šlovė, dešinė, rankajėtas.

Antraštė:

šlóvė̃

Straipsnelis:

žr. klausyti

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 236

Antraštė:

šlovė

Straipsnelis:

žr. maišas

Šaltinis:

Žuravlëv 1986, 36–37

Antraštė:

šlóvė

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma atitinkančias giminiškų kalbų pavyzdžius] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje] Klausyti. Lie. klausýti, klausaũ, la. klàusît, klausu, pr. klausīton – pradžioje iteratyvas iš neišsaugoto baltų kalbose tokio tipo veiksmažodžio kaip s. i. śróṣati ‘klauso’ (*k̑leu-s-). Plg. s. sl. slyšati (< *k̑lu-s-ē-). Laukiamą žodžio pradžioje elementą š (vietoj ‘kentuminio’ k < ide. *k̑) paliudija lie. šlóvė̃, la. slava = s. sl. slava ‘δóξα’. Plg. s. i. śrávas n. ‘šlovė, liaupsė’ = gr. κλέϝος.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 236

Antraštė:

šlovė

Straipsnelis:

Lie. šlovė, la. slava: s. sl. slava ir t. t., bendras slavų (slovo ‘žodis’ savo forma = gr. κλέος), s. i. çravas- (av. sravah- ‘žodis’), gr. κλέ(ϝ)ος, lo. cluor, visi yra ide. *k̑leu-, matomos gr. κλύω, s. i. çru- ‘klausyti’, lo. cluēre ‘būti išgirstam, išklausytam, išgarsėjusiam’, gr. κλυτος, lo. inclutus, s. i. çruta- ‘pripažintas, garsus’, vediniai.

Šaltinis:

Buck 1949, 1144

Antraštė:

šlovė̃

Straipsnelis:

žr. lova

Šaltinis:

Koivulehto 2000, 107–109

Antraštė:

šlovė

Straipsnelis:

Bl. ē ir ī/jā kamienų kilmė: […] 2) histerodinaminiai uH₁ kamienai: lie. šlovė, r. slava […].

Šaltinis:

Kortlandt 1997, 162

Antraštė:

šlovė

Straipsnelis:

H. Pederseno išskiriami lie. ē kamienų tipai: […] 3) šlovė, sl. slava, lo. cluēre, kuris gali būti eH₁ kamieno. […]

Šaltinis:

Kortlandt 1997, 159

Antraštė:

šlovė̃

Straipsnelis:

žr. klausyti

Šaltinis:

Sowa 2003, 287-288

Antraštė:

šlovė̃

Straipsnelis:

žr. klausyti

Šaltinis:

Andersen 2003, 54–58

Antraštė:

šlóvė

Straipsnelis:

[Aiškinant baltų ir slavų leksikos skirtumus aptariamos baltų-slavų-iranėnų kalbų paralelės, kad būtų atkurta substratinė (prabaltiška pagal kilmę) praslavų leksika.] Lie. šlóvė, taip pat plg. la. slava, genetiškai atitinka prasl. slava ʻвыражение благодарностиʼ, o prasl. xvala, kurį neįtikinamai etimologiškai bandyta sieti su slava ar xula (kas greičiausiai yra liaudies etimologija), neturi baltiškų atitikmenų. Taigi prasl. slava yra baltiškojo sluoksnio, o xvala – iranietiškojo.

Šaltinis:

Мартынов 1980 (1981), 25—26

Antraštė:

šlovė̃

Reikšmė:

Ruhm

Straipsnelis:

žr. klausyti

Šaltinis:

Lipp 2009a, 15

Antraštė:

šlóvė̃

Straipsnelis:

Sl. *sla̋viti ‘garbinti, šlovinti’ neatskiriamas nuo daiktavardžio *sla̋va AP a (plg. sr.-kr. slȁva, r. sláva), lie. šlóvė AP 1, šlovė̃ AP 3/4. Sl. *sla̋va ir lie. šlóvė – ne vr̥ddhi- vediniai (žr. Darms 1978, 354f.). Abejotina, jog tai galėtų būti pirminės šaknies daiktavardžiai su pailgintu laipsniu bei laringalu (žr. Derksen 2008, 453). Jeigu *sla̋va – retrogradinis darinys, lie. šlóvė̃ laikytinas slavišku skoliniu, kurio su š- perimta iš veldinio šlãvė̃ AP 2/4, plg. la. slava, slave, s. sl. slovo, -ese (žr. Smoczyński 2007, 646).

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011a, 25–26