Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
žėrėti
,
veisti
.
Rezultatai
Antraštė:
žėrė́ti
Straipsnelis:
[J. Chadwick kalba apie gr. ἐσχάρα, daugiareikšmį žodį, ir remiasi tik graikų kalbos faktais]. Remdamasis pagrindine reikšme ‘vertiefte Feuerstelle’ aš siūlau etimologiškai sieti gr. žodį su lie.
žerė́ti
‘funkeln’ su slav. giminaičiais ir germ. žodžiais, reiškiančiais ‘pilkas’ (plg. s. isl.
grár
‘pilkas, piktas’). Graikų žodžio indoeur. transponacija tuomet būtų *
eg̑ʰs-g̑ʰr̥h₁-eh₂
‘das Herausleuchten (z. B. von der vertieften Feuerstelle heraus)’ (‘švytėti (pvz. iš gilios ugniavietės)’.
Šaltinis:
Krisch 1990
, 254
Antraštė:
žėrė́ti
Straipsnelis:
Baltų ir slavų kalbose šalia [šalia
žvirbti
,
žveruoti
,
žiūrėti
ir kt.] dar gerokai yra tokių žodžių, kurie nuo jau apžvelgtų iš esmes tesiskiria tuo, kad jų šaknyje nėra
-v-
, plg. lie.
žėrė́ti
‘spindėti, blizgėti, tviskėti’,
žarijà
,
žarà
, taip pat
žer̃ti
,
ži̇̀bti
[…],
žirúoti
‘žoruoti’ ir pan. […] Derėtų priminti Persono kadaise iškeltą mintį, kad vargiai būtų tikslinga visai atriboti lie.
žėrė́ti
grupių žodžius nuo la.
zvērēt
ir kitų ir kad sąsają esą galima paaiškinti indoeuropietiška lyčių, prasidedančių
C
(priebalsių +
u̯
ir lyčių be to
u̯
kaita, vykusia veikiausiai ir tada, kai
C
– gomurinis priebalsis.
Šaltinis:
Urbutis 1983
, 166
Antraštė:
žėrė́ti
Straipsnelis:
Iš ide. *
gher-
, *
gherə-
atsiradę lie.
žėrė́ti
,
žėrúoti
,
žarijá
, pr.
sari
‘kaitra, karštis’, sl. *
zor’a
, *
zar’a
‘švytėjimas, spindėjimas, blizgesys’ ir sl. *
zьrěti
‘žiūrėti’
Šaltinis:
Варбот 1974
, 38
Antraštė:
žerė́ti
Straipsnelis:
[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su veliariniu uždarumos priebalsiu *
g
žodžio pradžioje:] 6. 10. alt. *
gärä
ar *
gerä
‘šviesa’ (mandž.
gere-
‘išaušti’, v. mong.
gere
‘šviesa’) ~ ide. *
g̑(H)-
‘šviesti, švytėti’ (s. air.
grían
‘saulė’, s. isl.
grár
‘pilkas’, lie.
žėrė́ti
‘švytėti’ [
-e-
! A. G.] Pok. 441–442) ~ sem.-cham. *
ghr
‘šviesi diena’ (arab.
ǧhr
‘išaušti’, chamir
girkā
‘diena’, čad.: hausų
garī
‘dangus’, muzgų
gir
‘diena’).
Šaltinis:
Иллич-Свитыч 1966 (1968)
, 333
Antraštė:
žėrė́ti
Reikšmė:
strahlen
Straipsnelis:
žr.
žarija
Šaltinis:
Endzelīns DI
IV (2), 298
Antraštė:
žėrė́ti
Reikšmė:
im Glanze strahlen
Straipsnelis:
[Aptariami prūsų kalbos žuvų pavadinimai]. Pr.
sarote
‘Carpe’ (E 576) = v. v. ž.
karpe
‘Karpfen, carp, Cyprinus carpio’ < *
zarātē
(M IV, 64–65; T 419). Trautmann (T 419) remiasi Berneker gretinamu su lie.
žarótas
‘schimmernd’, pr.
sari
‘Glut’ (E 43), lie.
žarijà
‘Kohle’,
žeriù
,
žėrė́ti
‘im Glanze strahlen’, s. sl.
zarja
‘Glanz’,
zьrěti
‘sehen; blicken’. Bet Machek (1944, 65) gretina su sl. *
šaranъ
‘carp’ > bulg.
šerán
,
šarán
> rum.
sarán
ir kt. vediniai. Dar plg. turkm.
sāzan
, turk., karaimų
sazan
‘carp’ (plg. Räsänen 1969, 406; Vasmer IV, 407). Kolomiec (1983, 113) nurodo čiuvašų
sără
‘colour’, kurio pirmtakais galėtų būti s. sl.
šarъ
‘colour’ ir pan. dariniai.
Šaltinis:
Blažek, Čeladín, Běťákova 2004
, 117
Antraštė:
žėrė́ti
Reikšmė:
strahlen, scheinen
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *
k
: *
kʷ
, o *
k̑
atsirado iš *
k
palataliniame kontekste. Tai leidžia žiūrėti iš naujos perspektyvos į ide. ‘Thorn’ problematiką.] Pasak S. Nerio, ide. šaknis *
g̑ʰer
- ‘strahlen, glänzen’ (plg. lie.
žėriù
,
žėrė́ti
‘strahlen, scheinen’,
žarijà
‘glühende Kohle’, pr.
sari
‘Glut’, s. sl.
zьrjǫ
,
zьrěti
‘sehen, blicken’,
zorja
‘Schein, Glanz’,
zarja
‘Strahl’) turbūt yra išplėsta *
dʰg̑ʰer
- iš šaknies *
dʰeg̑ʰ
- ‘hell sein, glänzen’ (plg. s. i.
h(i)yás
, lo.
her-i
etc. ‘gestern’).
Šaltinis:
Lipp 2009b
, 45
Antraštė:
žerėti
Reikšmė:
сиять
Straipsnelis:
Trijų eilių guturalinių koncepcija neveikia net *
ĝher
- šaknies ribose. Pateikiami
satem
,
centum
kalbų dubletai: lie.
žerėti
‘сиять’ –
garėti
‘испаряться’, lie.
žaruoti
‘гореть’ –
gairuoti
‘светиться, блестеть’, lie.
žaisrus
‘образующий зарево’ –
gaisras
‘пожар, зарево от него или перед восходом светила’. Dar žr. žarija
Šaltinis:
Кретов 1989
, 137, 139
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas