Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žėrėti, dešimtinė, žaliaukės, liūg(n)as, šlebė, skatyti(s), posmilgė, ausčioti, priemenė, nertėti, buveinė, aržilas, šinkyti, viržys, amžius, kaubrė, stiepinti, grandinis, šina, girnkalis, kaimynas, gvaldyti, mirguoti, daiglus, palipai, spiauti, dalgyti, bibykas, sakioti, gumulys, kiausti, kemelis, govija, timpti, svirna, blanda, raibas, sienis, trotas, pantis, tvykti, degus.

Antraštė:

žėrė́ti

Straipsnelis:

[J. Chadwick kalba apie gr. ἐσχάρα, daugiareikšmį žodį, ir remiasi tik graikų kalbos faktais]. Remdamasis pagrindine reikšme ‘vertiefte Feuerstelle’ aš siūlau etimologiškai sieti gr. žodį su lie. žerė́ti ‘funkeln’ su slav. giminaičiais ir germ. žodžiais, reiškiančiais ‘pilkas’ (plg. s. isl. grár ‘pilkas, piktas’). Graikų žodžio indoeur. transponacija tuomet būtų *eg̑ʰs-g̑ʰr̥h₁-eh₂ ‘das Herausleuchten (z. B. von der vertieften Feuerstelle heraus)’ (‘švytėti (pvz. iš gilios ugniavietės)’.

Šaltinis:

Krisch 1990, 254

Antraštė:

žėrė́ti

Straipsnelis:

Baltų ir slavų kalbose šalia [šalia žvirbti, žveruoti, žiūrėti ir kt.] dar gerokai yra tokių žodžių, kurie nuo jau apžvelgtų iš esmes tesiskiria tuo, kad jų šaknyje nėra -v-, plg. lie. žėrė́ti ‘spindėti, blizgėti, tviskėti’, žarijà, žarà, taip pat žer̃ti, ži̇̀bti […], žirúoti ‘žoruoti’ ir pan. […] Derėtų priminti Persono kadaise iškeltą mintį, kad vargiai būtų tikslinga visai atriboti lie. žėrė́ti grupių žodžius nuo la. zvērēt ir kitų ir kad sąsają esą galima paaiškinti indoeuropietiška lyčių, prasidedančių C (priebalsių + u̯ ir lyčių be to u̯ kaita, vykusia veikiausiai ir tada, kai C – gomurinis priebalsis.

Šaltinis:

Urbutis 1983, 166

Antraštė:

žėrė́ti

Straipsnelis:

Iš ide. *gher-, *gherə- atsiradę lie. žėrė́ti, žėrúoti,žarijá, pr. sari ‘kaitra, karštis’, sl. *zor’a, *zar’a ‘švytėjimas, spindėjimas, blizgesys’ ir sl. *zьrěti ‘žiūrėti’

Šaltinis:

Варбот 1974, 38

Antraštė:

žerė́ti

Straipsnelis:

[Tarp nostratinių kalbų pavyzdžių su veliariniu uždarumos priebalsiu *g žodžio pradžioje:] 6. 10. alt. *gärä ar *gerä ‘šviesa’ (mandž. gere- ‘išaušti’, v. mong. gere ‘šviesa’) ~ ide. *g̑(H)- ‘šviesti, švytėti’ (s. air. grían ‘saulė’, s. isl. grár ‘pilkas’, lie. žėrė́ti ‘švytėti’ [-e-! A. G.] Pok. 441–442) ~ sem.-cham. *ghr ‘šviesi diena’ (arab. ǧhr ‘išaušti’, chamir girkā ‘diena’, čad.: hausų garī ‘dangus’, muzgų gir ‘diena’).

Šaltinis:

Иллич-Свитыч 1966 (1968), 333

Antraštė:

žėrė́ti

Reikšmė:

strahlen

Straipsnelis:

žr. žarija

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 298

Antraštė:

žėrė́ti

Reikšmė:

im Glanze strahlen

Straipsnelis:

[Aptariami prūsų kalbos žuvų pavadinimai]. Pr. sarote ‘Carpe’ (E 576) = v. v. ž. karpe ‘Karpfen, carp, Cyprinus carpio’ < *zarātē (M IV, 64–65; T 419). Trautmann (T 419) remiasi Berneker gretinamu su lie. žarótas ‘schimmernd’, pr. sari ‘Glut’ (E 43), lie. žarijà ‘Kohle’, žeriù, žėrė́ti ‘im Glanze strahlen’, s. sl. zarja ‘Glanz’, zьrěti ‘sehen; blicken’. Bet Machek (1944, 65) gretina su sl. *šaranъ ‘carp’ > bulg. šerán, šarán > rum. sarán ir kt. vediniai. Dar plg. turkm. sāzan, turk., karaimų sazan ‘carp’ (plg. Räsänen 1969, 406; Vasmer IV, 407). Kolomiec (1983, 113) nurodo čiuvašų sără ‘colour’, kurio pirmtakais galėtų būti s. sl. šarъ‘colour’ ir pan. dariniai.

Šaltinis:

Blažek, Čeladín, Běťákova 2004, 117

Antraštė:

žėrė́ti

Reikšmė:

strahlen, scheinen

Straipsnelis:

[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste. Tai leidžia žiūrėti iš naujos perspektyvos į ide. ‘Thorn’ problematiką.] Pasak S. Nerio, ide. šaknis *g̑ʰer- ‘strahlen, glänzen’ (plg. lie. žėriù, žėrė́ti ‘strahlen, scheinen’, žarijà ‘glühende Kohle’, pr. sari ‘Glut’, s. sl. zьrjǫ, zьrěti ‘sehen, blicken’, zorja ‘Schein, Glanz’, zarja ‘Strahl’) turbūt yra išplėsta *dʰg̑ʰer- iš šaknies *dʰeg̑ʰ- ‘hell sein, glänzen’ (plg. s. i. h(i)yás, lo. her-i etc. ‘gestern’).

Šaltinis:

Lipp 2009b, 45

Antraštė:

žerėti

Reikšmė:

сиять

Straipsnelis:

Trijų eilių guturalinių koncepcija neveikia net *ĝher- šaknies ribose. Pateikiami satem, centum kalbų dubletai: lie. žerėti ‘сиять’ – garėti ‘испаряться’, lie. žaruoti ‘гореть’ – gairuoti ‘светиться, блестеть’, lie. žaisrus ‘образующий зарево’ – gaisras ‘пожар, зарево от него или перед восходом светила’. Dar žr. žarija

Šaltinis:

Кретов 1989, 137, 139