Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žiezdra, kajakas, dvėsti, dvesia, čili.

Antraštė:

žiezdrà

Straipsnelis:

Baričius (Barić́, Studi ling. albanesi I 70) alb. zall ‘žvyras, smėlis, žvirgždas, upės vaga’ trm. ‘krantas, Ufer’ kildina iš ide. *g̑əs-l- ir pastarąją gretina su air. gall ‘akmeninis ąsotis, puodynė, akmuo, katilas’, s. v. a. kes ‘tvirta žemė, dirva’, kis, kisil ‘žvirgždas’ bei su g̑- lie. žiezdrà ‘žvirgždas, rupus smėlis’. Šitoks siejimas remiasi Maijerio taisykle: ide. palatalinis priebalsis : alb. sibilantas. Norime atkreipti dėmesį, kad čia turime reikalo su etimologiškai neaiškiu alb. kalbos žodžiu ir nepasiseks jo etimologizuoti, kol neatskleisime: ar ‘žvyras, smėlis, žvirgždas’ ar ‘krantas, Ufer’ yra pirminė šio alb. žodžio reikšmė.

Šaltinis:

Çabej 1956, 226

Antraštė:

žiezdrà

Straipsnelis:

[Čia pateikiamas ne ištisinis senųjų germ.-bl. leksikos izoglosų sąrašas, todėl jis gali būti žymiai papildytas:] 4. Tik vakarų germ. ir bl. kalbose fiksuojama šaknis *g̑eis-, vartojama pavadinti smėliui, žvyrui, žvirgždui, plg. s. ang. ciosol, cisel ‘žvyras, žvirgždas’, s. v. a. kisili, kisel, kisilink, vok. Keiserbing ‘skalda‘’, ‘žvyras’, pr. sixdo ‘smėlis’, lie. žiezdrà ‘žvyras, žvirgždas, skalda, rupus smėlis’, žiẽzdros ‘t. p.’

Šaltinis:

Чемоданов 1961, 76

Antraštė:

žiezdra

Straipsnelis:

H. Baričius [Albonorumänische Studien I (= Zur Kunde der Balkanhalbinsel, Quellen und Forschungen 7). Sarajevo 1919, p. 118 t.] teigia, kad s.-kr. žȃl, žȁlo ‘Ufer, Küste, Sand’ yra skolinys iš alb. zał ‘Kies, Sand, Geröll, Flußbett, Ufer’. Vienų nuomone (Meyer G. Etym. Wrtb. der alban. Spr. 1891, 480) alb. zał esą skolinys iš lo. sabulum, sablum, o H. Baričius mano, kad minėtoji alb. lytis yra iš seno alb. žodis, giminiškas su air. gale ‘Steinkurg, Stein, Kessel’, s. v. a. kis, kisil, lie. žiezdra.

Šaltinis:

Aitzetmüller 1958, 391

Antraštė:

žiezdrà

Straipsnelis:

Galime abejoti Čemadanovo nurodoma germanų-baltų izoglosa [Sravnitelaja gram. germ. jazykov 1962 I 19–113], kiek vertingi jo nurodomi atitikmenys, kai germanai ir baltai rodo visiškai skirtingus darybinius pavyzdžius, pavyzdžiui: lie. žiezdrà, gr. sixdo ‘smėlis’, s. ang. ceosol ‘žvyras, smėlis’, s. v. a. kisil ‘žvirgždas, akmenukas’ – arba – lie. paukštis (dial. paukštė) : go. fugls ‘paukštis’. Be abejo, turi būti kalbama apie tą pačią šaknį. Pirmu čia minėtu atveju svarbi tema I *gey-s, matyt, nėra randama už baltų-germanų arealo, išskyrus diskutuotiną frygų glosą γισσα ‘akmuo’, taip, kad ji laikyta kaip vietinis pre-ide. gyventojų leksikos reliktas to regiono, kurį užėmė baltų ir germanų gentys. Antruoju atveju situacija sudėtingesnė: baltų žodis, matyt, turi būti lyginamas su tokiais žodžiais, kaip s. i. putrá- ‘sūnus’, osk. puklui ‘filio’, pelignų puclois ‘pueris’ etc., iš temos I *peH-w- taikant jauniems gyvuliams ar vaikams. Ar go. fugls priklauso tai pačiai grupei yra diskutuotina, čia reikia, iš tiesų, taip pat daug pasakyti pastaruoju metu priimtą disimiliaciją iš *flugla-.

Šaltinis:

Polomé 1974, 107

Antraštė:

žiezdrà

Straipsnelis:

Alb. zall m. ‘žvyras, akmenėliai’. G. Meyeris, be svarių argumentų pritemptas prie lo. sabulum, sablum; Barićo neteisingai sugretintas su air. gall ‘akmeninis ąsotis, akmuo, katilas’, s. v. a. kis, kisil ‘žvyras, skalda’, lie. žiezdrà; Oštir šį žodį laiko artimu deivės ʾΑθήνη giminaučiu. La Piana (ir jau Camarda) šį žodį lygino su gr. αἰγιαλός ‘paplūdimys’. Su šiuo žodžiu jį lygino ir I. Popovićius, kuris gr. žodį vis dėlto laiko kilusiu iš ‘pelasgų’, tuo tarpu kai Skokas čia įžvelgia slaviškos kilmės žodį. Galbūt giminiškas su keltų žodžiais: kimrų ialos ‘atvira erdvė, plotas’, ial ‘lyguma’ arba galbūt su gr. ἰάλιον· ἐρέβινθον ἤ τὴν θάλασσαν; ide. *i̯- : alb. z-.

Šaltinis:

Çabej 1968b, 91–92