Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: žilas, kleivuoti, stabulė, gruoduotas, baltplaukis, šalis, girsė, jūra, žerti.

Antraštė:

žìlas

Straipsnelis:

žr. gėda

Šaltinis:

Çabej 1968b, 103–104 (116)

Antraštė:

ži̇̀las

Straipsnelis:

žr. juodas

Šaltinis:

Çabej 1956, 209–211

Antraštė:

ži̇̀las

Straipsnelis:

Alb. zī f. ‘trūkumas, badas’, mezi ‘vos’, i zi ‘juodas’, f. e zezë. Greičiausia, kad lie. ži̇̀las, la. zils ‘mėlynas’ atitikmuo (G. Meyer AS IV 43) arba iš lie. gedù ‘gedėti, liūdėti’, gė́da, rusų gadkij ‘šlykštus’, vok. Kot ‘mėšlas’ ir t. t. grupės (Jokl). Šis žodis yra giminiškas su lie. júodas, la. juods ‘nelabasis’. Alb. z- iš j- (i̯-) bei būdvardis i zi iš *jōdíi̯ā, *ī̯díi̯ā m. pl. të zez iš *jōdi̯í (*ī̯di̯í). Ilirų asmenvardis Jadia gali priklausyti tai pačiai žodžių grupei.

Šaltinis:

Çabej 1968b, 103–104

Antraštė:

ži̇̀las

Reikšmė:

šir̃mas, šėmas, raibas

Straipsnelis:

[Vietoj] šir̃mas, šė̃mas, ráibas, juodmargis, žalmargis, rai̇̃nas, pi̇̀lkas (apie paukščius, daiktus), dryžúotas, kanapė́tas, rauplė́tas, supelė́jęs […] vartojama šiam reikalui dažniausiai dvi spalvos ži̇̀las (kai spalva tamsesnė, lygesnė) ir márgas (kai spalva šviesesnė, dėmėtesnė), pavyzdžiui, ži̇̀las arklỹs […], sãmanos, bãtai […]. […] Taigi [Lazūnų, Rodūnios, Ramaškonių, Apso] lietuviai […] pasisavino vien neabejotinus vertimus iš br. сібы́ ir рабы́ [įvardijančius dvi šiam reikalui skirtas spalvas].

Šaltinis:

Grinaveckienė 1997, 188

Antraštė:

žilas

Straipsnelis:

žr. žilis

Šaltinis:

Nilsson 2001, 183

Antraštė:

žilas

Straipsnelis:

žr. žilė

Šaltinis:

Nilsson 2001, 190

Antraštė:

žìlas

Straipsnelis:

Dažnai rytų bl. *źē̆l-/*źil- ‘želti’ šaknies vediniai yra spalvų būdvardžiai. Retesnė pilkšva ar melsva spalva: lie. žìlas, la. zils, ziļš ‘mėlynas’. Plg. lie. žìlti, la. zilt ‘mėlynuoti, melsvuoti’, kurie laikytini deadjektyvais; čia dera ir air. glass ‘žalias, pilkas, melsvas’, r. зола ‘pelenai’. Plg. žãlias.

Šaltinis:

Kaukienė 2006, 386, 391