Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
žilas
.
Rezultatai
Antraštė:
žìlas
Straipsnelis:
žr.
gėda
Šaltinis:
Çabej 1968b
, 103–104 (116)
Antraštė:
ži̇̀las
Straipsnelis:
žr.
juodas
Šaltinis:
Çabej 1956
, 209–211
Antraštė:
ži̇̀las
Straipsnelis:
Alb.
zī
f. ‘trūkumas, badas’,
mezi
‘vos’,
i zi
‘juodas’, f.
e zezë
. Greičiausia, kad lie.
ži̇̀las
, la.
zils
‘mėlynas’ atitikmuo (G. Meyer AS IV 43) arba iš lie.
gedù
‘gedėti, liūdėti’,
gė́da
, rusų
gadkij
‘šlykštus’, vok.
Kot
‘mėšlas’ ir t. t. grupės (Jokl). Šis žodis yra giminiškas su lie.
júodas
, la.
juods
‘nelabasis’. Alb.
z-
iš
j-
(
i̯-
) bei būdvardis
i zi
iš *
jōdíi̯ā
, *
ī̯díi̯ā
m. pl.
të zez
iš *
jōdi̯í
(*
ī̯di̯í
). Ilirų asmenvardis
Jadia
gali priklausyti tai pačiai žodžių grupei.
Šaltinis:
Çabej 1968b
, 103–104
Antraštė:
ži̇̀las
Reikšmė:
šir̃mas, šėmas, raibas
Straipsnelis:
[Vietoj]
šir̃mas
,
šė̃mas
,
ráibas
,
juodmargis
,
žalmargis
,
rai̇̃nas
,
pi̇̀lkas
(apie paukščius, daiktus),
dryžúotas
,
kanapė́tas
,
rauplė́tas
,
supelė́jęs
[…] vartojama šiam reikalui dažniausiai dvi spalvos
ži̇̀las
(kai spalva tamsesnė, lygesnė) ir
márgas
(kai spalva šviesesnė, dėmėtesnė), pavyzdžiui,
ži̇̀las arklỹs
[…],
sãmanos
,
bãtai
[…]. […] Taigi [Lazūnų, Rodūnios, Ramaškonių, Apso] lietuviai […] pasisavino vien neabejotinus vertimus iš br.
сібы́
ir
рабы́
[įvardijančius dvi šiam reikalui skirtas spalvas].
Šaltinis:
Grinaveckienė 1997
, 188
Antraštė:
žilas
Straipsnelis:
žr.
žilis
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 183
Antraštė:
žilas
Straipsnelis:
žr.
žilė
Šaltinis:
Nilsson 2001
, 190
Antraštė:
žìlas
Straipsnelis:
Dažnai rytų bl. *
źē̆l-
/*
źil-
‘želti’ šaknies vediniai yra spalvų būdvardžiai. Retesnė pilkšva ar melsva spalva: lie.
žìlas
, la.
zils
,
ziļš
‘mėlynas’. Plg. lie.
žìlti
, la.
zilt
‘mėlynuoti, melsvuoti’, kurie laikytini deadjektyvais; čia dera ir air.
glass
‘žalias, pilkas, melsvas’, r. зола ‘pelenai’. Plg.
žãlias
.
Šaltinis:
Kaukienė 2006
, 386, 391
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas