Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: ačiū, prijuostė, muolėti, buksos, pošnė, sklimbys, lenktynės, bakauzė, skaugė, pailsęs, karvaitis.

Antraštė:

ãčiū

Reikšmė:

dėkui

Straipsnelis:

Jeigu lie. ãčiū iš tikrųjų yra br. kilmės (tuo dar galima abejoti), tai šio žodžio tiesioginis šaltinis – ne br. aščo ‘ačiū, danke’, bet br. forma aцю.

Šaltinis:

Mažiulis 1961, 245

Antraštė:

ãčiū

Reikšmė:

dėkui

Straipsnelis:

[Priminsiu tuos le. kalbos baltizmus (žr.: Лаучюте Ю., Словарь балтизмов в славянских языках, Mосква, 1982), kurie fiksuojami jau s. le. kalboje:] aczować (p. 42) ‘dėkoti’: XVII a. (Brückner, Słownik etymologiczny języka polskiego, Krakau, 1927) – lie. ãčiū ‘dėkoju’.

Šaltinis:

Safarewicz 1983, 349

Antraštė:

ãčiū

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Lie. ãčiū, ãčiu (ãciu), ãčiui, ãčiuo (plg. ir vksm. ačiúoti, dkt. ačiuõklė, ačiuõtė, ačiúotojas, ačiùlis, ačiójimas) – labai paplitę dė̃kui sinonimai. Jie kildinami iš br. kalbos (Frenkelis LEW 1), plg. br. а́цю ‘ačiū’. Pastarąjį Karskis Б 144 laiko polonizmu (taip pat vedinį паа́ціць ‘padėkoti’). Nosovičius СБН 9 duoda а́цi ‘ačiū’ (dkt. а́ця, ацкі, а́ценькі, vksm. а́ціць). Tačiau jie vartojami tik vaikų kalboje (tarmėse), kaip ir le. aciu (aću) ‘t.p.’, kuris laikomas lituanizmu. Tai leistų ir br. а́цю (а́ці) priskirti lituanizmams.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 48–49

Antraštė:

ãčiu

Straipsnelis:

žr. ačiū

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 48–49

Antraštė:

ãciu

Straipsnelis:

žr. ačiū

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 48–49

Antraštė:

ačiū

Straipsnelis:

Dažniau vartojamuose žodžiuose galimi įvairūs nereguliarūs fonetiniai pakitimai. Labai tikėtina, kad neaiškios etimologijos lie. ačiū gali būti panašios redukcijos, susijusios su žodžio dažnumu, rezultatas, koks yra ir r. spasibo, la. paldies, rumunų mulţumesc ar lie. dėkui.

Šaltinis:

Mańczak 1994, 96