Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: aštras, trúkstuti, siūbuoti, ašerys, rakštis.

Rezultatai

Antraštė:: aštras
Reikšmė:: gerai pjaunantis ar smingantis
Straipsnelis:: žr. ašara
Šaltinis:: Lehmann 1986, 483–486

Antraštė:: aštras
Straipsnelis:: žr. ašara
Šaltinis:: Lehmann 1986, 483–486

Antraštė:: ãštras
Reikšmė:: aštrus
Straipsnelis:: Afiksą *-u- su kai kuriomis priesagomis (ypač su *-ro- galėjo sieti ir labai seni ryšiai, susiję su heteroklitiniu linksniavimu, plg., lie. ãštras (la. asrs, sl. *ostrъ, gr. ἄκρος, lo. acer ‘aštrus’: *ak̑- ‘durti, badyti’; dėl darybos žr. Skardžius 1943, 299; Mažiulis 1959, 178; PKEŽ I 64) ir het. aku- ‘aštrus akmuo’ (dėl tokios kaitos žr. Bloomfield 1925; Specht 1938; Ross 1953; Ivanov 1965, 43tt.; Frenkelis 1969, 49; Bader 1975a.).
Šaltinis:: Ambrazas 2006, 24

Antraštė:: ãštras
Reikšmė:: aštrus
Straipsnelis:: Veiksmažodiniai būdvardžiai lietuvių kalboje paprastai žymi ypatybes, kylančias iš veiksmo (resp. būsenos) ar jo rezultato (resp. objekto), ir dažniausiai daromi su darybos galūne -us (-i). Panašias darybos funkcijas nuo ide. prokalbės laikų turi ir lietuvių kalboje retesnės priesagos *-no-, *-lo-, *-ro-, *-to- (Brugmann 1906, 255tt., 348tt., 361tt., 39tt.), plg. tokius senus vedinius kaip lie. aš-t-ras ‘aštrus’ (ir sl. *ostrъ, la. asrs, gr. ἄκρος, lo. acer: *ak- ‘durti, badyti’, dėl darybos žr. Skardžius 1943, 299; Mažiulis 1959, 178; PKEŽ I, 64), lie. pìl-nas (ir la. pil̃ns, pr. pilnan ‘pilną’ (gantze) III 69₁₆, sl. *pьlnъ / pъlnъ, germ. *fulna-, s. air. lán, s. i. pūrṇá-, av. pərəna-), lie. stã-tas ‘status’ (ir lo. status, gr. στατóς, s. i. sthitá-, žr. Otkupščikov 2001, 191; Smoczyński 2001, 207, 477), lie. tū́-las (ir pr. tūlan ‘daug’ (viel) III 55₈₋₉, iš dalies sl. *tylъ ‘pasturgalis, užpakalis’, vok. a. dial. (bavarų) dollfuss ‘stora, ištinusi koja’, gr. τύλη, τΰλη ‘nuospauda, pūslė; gumbas; apmušalas; pagalvė’, τύλος ‘pūslė; gumbas; kupra’ : *tū̆- ‘pūstis’, žr. Fraenkel LEW 1136–1137 ir lit.; PKEŽ IV, 203; Rosinas 2001, 12tt.). Tarp kai kurių minėtų darybos afiksų būta labai senoviškų kaitų, galbūt susijusių su heteroklitiniu linksniavimu (plg. Benveniste 1935; Specht 1944; Ivanov 1965, 43tt.; Bader 1975a; 1975b). Jų randama ir baltų kalbose. Antai taip aiškinamas s. lie. budras, (-a), lie. budrùs (-ì), turinčio atitikmenų slavų (*bъdrъ), iranėnų kalbose (av. zaēni-buδra- ‘stropiai budintis, saugantis’, žr. Brugmann 1906, 348; Trautmann 1923, 33; Skardžius 1943, 300; ĖSRJa I 184; Mažiulis 1959, 178), santykis su lie. budnùs (-ì) ‘budrus’ (Otkupščikov 2001, 177). Be to, kai kurie šios kategorijos darybos tipai buvo tiesiog sinonimiški. Pavyzdžiui, kadaise semantiniu požiūriu labai artimos buvo priesagos *-no- ir *-to-, plg. lie. báltas (-à) ir bálnas (-à) ‘baltas’ (Skardžius 1943, 216; Otkupščikov 1967, 17tt.).
Šaltinis:: Ambrazas 2005, 5–6