Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: aižėti, gaišuoti, viešpatis, kapoti, -oja, trišėti.

Antraštė:

áižėti

Reikšmė:

plyšti, trūkti, lukštenti(s)

Straipsnelis:

Sl. kalbų opšraus pavadinimas (r. jazvec, s. r. jazvъ, jazvъcъ, slov. jazbec, le. jazwieć gretinamas su s. bulg. jazva ‘κοίλωμα, πληγή’, jazvina ‘φωλεός’ (Vasmer REW III, 485) ir toliau su pr. eyswo ‘žaizda’, lie. áiža ‘plyšys, spraga, įtrūkimas, ledo lytis, svogūno lukštai’, la. aiza ‘t. p.’, lie. áižėti (éižė́ti) ‘plyšti, trūkti, lukštenti(s)’, aižýti ‘lukštenti, gliaudyti’ (Berneker SEW I, 277; Fraenkel LEW, 4). [191]. Dažnai opšrus gali būti pavadinamas dėl išsiskiriančių savo kaklo ar galvos žymių, plg. alb. baldose ir balë ‘arklys, avis su žvaigžde kaktoje’ (ir kt. pvz.) [192]. Laikykime, kad ir minėtoji sl. kalbų leksema remiasi spalvos pavadinimu, t. y. šaknis *ěz- galėtų slypėti r. jaz’ ‘toks karpis, Idus melanotus’, s.-kr. jȃz, slov. jȇz ‘mẽknė (žuvis)’ < *aig̑(h)- (I. Leder, Die russische Fischnamen, 51tt.); dėl formanto -u̯o- plg. s. bulg. plavъ ‘λευκός’ [ir kt. pvz.]. Sl. kalbų opšraus ir žuvų pavadinimus galime gretinti su gr. αἴγλη ‘(dangaus, žvaigždžių, metalo) blizgesys, spindėjimas’ ir visas tris leksemas kildinti iš *h₂ei̯g̑- [193]. Taigi, turėtume i̯-kamieno *h₂ei̯g̑-i-s (r. i̯o kamieno jaz’ ‘karpis’ bei dantinio priebalsio kamieno gr. αἰγίς ‘šerdis, Herzholz’ ir ‘akies dėmė’), vedinį *h₂ei̯g̑-u̯o-s ‘blizgantis, spindintis, šviesios spalvos’ (s. bulg. jazvъ).

Šaltinis:

Ritter 1975, 191–194