Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: aižyti, dvėti, vėlus, apmestrys, dievinti, raganius, gumulti, balanda, drignus, rubulas, saugus, skomas, bramka, dilgti, meklys, keltas, avakur, skalus, malti, snuda.

Antraštė:

aižýti

Reikšmė:

lukštenti, gliaudyti

Straipsnelis:

žr. aižėti

Šaltinis:

Ritter 1975, 191–194

Antraštė:

aižýti

Reikšmė:

lukštenti, gliaudyti, laupyti

Straipsnelis:

Jeigu mes turim slov. ježíti, ježím ‘aižyti, laupyti’ ir lie. aižýti, iẽžti ‘лущить (aižyti, laupyti)’, áižėti ‘būti išaižytam’, tai lieka atviras klausimas, kada ir kokiame slavų dialekte rasim panašų žodį, papildantį šią leksinę paralelę. Lyginimas, pavyzdžiui, slov. ožânec ‘laukinis česnakas, Teucrium scordium’ su lie. gė́da ‘стыд, позор’ per s. le. żadny‘bjaurus’, żadać się ‘bjaurėtis’, slov. žadny ‘bjaurus’ (iš *gēd-) mums rodosi patikimesnis negu tiesioginis minėtų slov. ir lie. žodžių siejimas.

Šaltinis:

Безлай 1977, 16

Antraštė:

aižýti

Reikšmė:

lukštenti, gliaudyti, laupyti

Straipsnelis:

Pr. eyswo ‘žaizda’ baltiškieji atitikmenys neturi -v-, plg. lie. áiža ‘plyšys’, ‘įskilimas’, áižena, aižýti, áižėti, bet ir ìžti (plg. lie. ižà, ìžas, yžė), ei̇̃žti, iẽžti; la. aĩza ‘plyšys’, ieza, ī̆ze, ìeze ‘lede įskilimas’ ir kt. (šios šaknies žodžiai susiję reikšmėmis ‘žemumas ar vandens reljefas’ ir ‘liga’).

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–H, 22-23

Antraštė:

aižyti

Straipsnelis:

žr. eižti

Šaltinis:

Machek 1966, 168–169

Antraštė:

aižýti

Straipsnelis:

žr. iežti

Šaltinis:

Варбот 1974, 47