Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: amalas, kubilas, kartis, rasalienė, cipenti, dergti, kersti, varna, obuolys, kaulas, gudas, kelti, giedoti, keltos, kelmas, kelnas, bedievis, junkti, aldoti.

Antraštė:

ãmalas

Reikšmė:

toks visžalis nuodingas augalas, viscum album

Straipsnelis:

emelno E 646 ‘Mispel’ (t. y. ‘amalas’, viscum album) : lie. ãmalas ar ẽmalas, la. amuls, r. омела, le. jemioła ir kt. žr. Walde Pokorny I, 124.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 205

Antraštė:

ãmalas

Reikšmė:

toks visžalis nuodingas augalas, viscum album

Straipsnelis:

Pr. forma *amel- atstatoma remiantis tokiais pr. vietovardžiais: Amelung, Ammelink, jotv. *Amalvas, lie. Amãlė, Amãlis, Ãmalvas ir kt. Lyginama su pr. emelno, lie. ãmalas, la. ãmuls, amuls, amuols ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 81

Antraštė:

amalas

Straipsnelis:

žr. emalas

Šaltinis:

Топоров ПЯ E–Н, 26–28

Antraštė:

ãmalas

Reikšmė:

Mistel

Straipsnelis:

Rytų bl. paralelėse pastebimi vokalizmo skirtumai: lie. ãmalas ‘Mistel’ (Kurschat) greta emalas ‘t. p.’ (Miežinis), la. amu(o)ls, āmul(is), āmals, greta ẹmuols ‘Mistel, Klee’ (Fraenkel 1962-65, 9; Karulis 1, 69); plg. pr. emelno ‘Mispel’ < *emelnā (Mažiulis 1, 252). Bl. > suomių ahmalo ‘clover’ (Thomsen 1890, 156). Darybos požiūriu jiems artimi sl. atitikmenys: polubų jamėln(ă, žemutinių sorbų jeḿelina, aukštutinių sorbų (arch.) jemlina ir kt. ‘misteltoe’ reikšmės žodžiai. Hamp (1971, 253–255) pirminėmis jų formomis laiko *omelá ir *jьmélьje, o kaip pastarųjų kontaminacijos rezultatą nurodo br. ímela, ímala, s.-kr. ìmela, slov. imêla. Suponuodamas, kad *omelá < *amelā vs. *jьmélьje < *(j)ъmelьje < *umeli̯om, atitinkantį pr. ape : lie. ùpė ‘river’. Tos pačios šaknies galėtų būti ir galų samolous (*sam-amolo) ‘Mistel/Samolus valerandi’, ‘Hopfen/Anemone pulsatilla’.

Šaltinis:

Blažek 2001b 37–38

Antraštė:

ãmalas

Reikšmė:

mistletoe

Straipsnelis:

Galų samolus ‘mistletoe/Samolus valerandi’ arba ‘pasque-flower/Anemone pulsatilla’< *sm̥-amol˚/ lie. ãmalas ‘mistletoe’, la. āmul(i)s, amu(o)ls ‘t. p., clover’.

Šaltinis:

Blažek 2001b 54

Antraštė:

ãmalas

Straipsnelis:

Balsio ir -las- priesagų konglomeratai baltų kalbose kaitaliojasi gana dažnai, pvz. lie. ãmalas, la. amuols (< *-ō-la-s), amuls, āmuls, āmals ‘amalas, laumės juosta’ (: sl. *-omela ‘t. p.’).

Šaltinis:

Kabašinskaitė, Klingenschmitt 2004, 103

Antraštė:

ãmalas

Reikšmė:

mistletoe

Straipsnelis:

Tiek bl., tiek sl. kalbose yra etimonų su žodžio pradžios *e-, kurių atitikmenys kitose ide. kalbose rodo buvus praide. *a- ar *o- (*h₂e-, *h₃e-, *Ho-). Manoma, kad bl. ir sl. formos atsirado įvykus mįslingam pakitimui *a/o- > e-, kurį Henningas Andersenas vadina Rozwadowskio dėsniu (Andersen 1996, Reconstructing prehistorical dialects: Initial vowels in Baltic and Slavic, Berlin and New York). Derksenas pristato etimonus, kuriuos Andersenas aprašo kaip Rozwadowskio dėsnio pavyzdžius: lie. ãmalas, ẽmalas (Sirvydas) ‘mistletoe’ la. amuols, amulis, āmals, ȩmuols ‘mistletoe, clover’ (ā pagal âbuõls, âbuõliņš ‘apple, clover’), pr. emelno ‘mistletoe’; prasl. *jemela, *omela, *jьmela. Tačiau pasak Derkseno, e- leksemose lie. ẽmalas, la. ȩmuols galėtų būti senesnis nei Rozwadowskio dėsnis, nes šis žodis, kuris greičiausia yra skolinys iš substrato kalbos, turi skirtingų vokalizmo laipsnių atitikmenų sl. kalbose, plg. jerubė̃, ìrbė, dial. jerū̃bė, jerumbė̃, jérbė, la. ir̃be, ierube ‘hazel-grouse, partridge’; prasl. *jeręb-, *jьrb-, *ręb- ‘t. p.’.

Šaltinis:

Derksen 2002a, 5–6