Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: anglis, kenklė, stimbti, ziurštas.

Antraštė:

añglis

Straipsnelis:

žr. angliai

Šaltinis:

Smoczyński 1987b, 361–362

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

Alb. thëngjill m. ‘anglis’. Nei artimas giminaitis gr. φέγγος ‘spindėjimas, šviesa’ (Camarda), nei iš s. i. angā́ra, lie. anglìs grupės (Pedersen, nei skolinys iš lo. favilla ‘pelenai, žarijos, suodžiai’ (Flechia, G. Meyer EW arba iš *focilis (Candrea), nei kilęs iš s. sl. (v)ǫglь ‘anglis’ (žr. Jokl), nei giminiškas su alb. do(l)lofangë ‘jonvabalis’ ir su thek ‘džiovinti’ (Barić). Dalmatijos albanų kalboje pateiktas egzistuojantis thëngin iš P. Budi pl. thëng(j)inj taip pat, kaip ir pavardė P. Thëngjini, leidžia įžvelgti thëngjill, kaip ir kërmill ‘sraigė, šliužas’, suvienaskaitintą daugiskaitą.

Šaltinis:

Çabej 1966d, 59–40 (79)

Antraštė:

anglìs añglis, -iẽs (3, 4)

Straipsnelis:

[Galimi l-//n- kamienų kaitos atspindžiai bl. ar sl. kalbose:] 1. Galbūt visai įmanoma, kad žodžiuose ‘anglis’ ir ‘ugnis’ slypi l-//n- kamieno pėdsakai. Tuo labiau, jog ir bl., ir sl. kalbose konstatuojami senieji i-kamienai, kurie kitose ide. kalbose gali atitikti l-//n-kamienus. Viena vertus, lyginama lie. añglìs, -iẽs (3, 4); la. dial. ùoglis f., uogls, -s; pr. anglis; praslavų *ǫglь ‘anglis’, kita vertus, – lie. ugnìs, -iẽs kaip ir prasl. *ognь ‘ugnis’. Įtikinamas E. P. Hampo (Hamp 1970, 75–79) siūlymas bl. añgli- bei sl. *ǫglь kildinti iš *angli-, o pastarąją prolytę jis sieja su lie. ugnìs, -iẽs ir prasl. *ognь (anot E. P. Hampo < *ungnis). Dėl žodžių ‘ugnis, Feuer’ ir ‘anglis, Kohle’ plg. vok. kalbos teikiamą paralelę – šie žodžiai laikomi senojo ide. r-//n-kamieno tęsiniu: vok. Feuer ir Funk.

Šaltinis:

Eckert 1979, 18

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. anglìs = bažn. sl. ѪГЛЬ).

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 340

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

Pr. anglis E 34 ‘anglis’ : lie. anglìs, la. dial. ùogl(i)s², s. sl. ѪГЛЬ, skr. aṅgāra-, persų angišt.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 175

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

Lie. anglìs, la. ùogle, pr. anglis; lie. acc. sg. añglį nurodo krintantį „trumpą“ diftongą pirmame skiemenyje: *añglís, áñgliu. Slavų formos šiek tiek įvairesnės, tačiau galima atstatyti *ǫ̑glъ, o šis vėl veda prie *añgli-. Pokorno siūlytą prie šios grupės prijungti alb. thëngjill reikėtų laikyti skoliniu iš sl. kalbų. Taigi baltų-slavų angli-, skr. ángāra turėtų būti kildinami iš bendros šaknies *ngní- ‘ugnis’.

Šaltinis:

Hamp 1970a, 77–78

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

Įsigali aiškinimas, kad lo. ignis yra išvestas iš *n̥gnis, todėl yra artimai susijęs su žodžiu, reiškiančiu ‘anglį’, plg. s. i. angāra-, n. persų angišt, lie. anglis, bažn. sl. ǫglь ir gaėlų aingeal ‘šviesa, ugnis’ (Pokorny IEW, 779). [Ši etimologija daugiau kaip prieš pusamžį iškelta Charpentier'o ir vėliau La Terza (žr. Mayrhofer EWA I, 18) ir buvo palaikyta mano bei Hampo [žr. dar prie ugnìs.]

Šaltinis:

Szemerényi 1977, 31

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

S. air. aingel ‘šviesa, ugnis’, glosarijų žodis, ACL I, 68, .i. solus nó gnanda nó fáilid ‘šviesa arba saulėtas, arba linksmas’ Corm.² 72. Dar išlaikytas meniečių ir gaėlų kalbose Škotijoje (formomis aingeal ir ainncal). Jokios patikimos etimologijos. Buvo lyginama su s. v. a. funcho, vok. Funke, kilusiais iš *[p]angelo- arba su skr. áṅgāraḥ ‘karštas anglis’, s. sl. ǫgli ‘anglis’, lie. anglìs, kilusiais iš *angelo-. Tai tik spėjimai. Taip pat plg. ong ‘ugnis, židinys’.

Šaltinis:

Vendryes LEJA, A36

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

Oset. zyng / zing ‘deganti anglis; ugnis’. Tikriausiai iš *uz-anga- (ide. *ang-, *ong- ‘anglis’ su antriniu a → i, kaip ir tyng, ingœn, fynddœs ir kt. Plg. pers. angišt ‘anglis’, s. i. aṅgāra- ‘degantis anglis’, prasl. *angli- (r. уголь), lie. anglìs. Matyt, visa ši grupė yra tolima giminyste susijusi su ide. ‘ugnies’ pavadinimu: s. i. agni-, sl. ogn’, lo. ignis (ide. *n̥gnis).

Šaltinis:

Абаев ИЭСОЯ IV, 323

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

Prasl. ǫglь priklauso -ĭ kamienui: lie. anglìs, pr. anglis. Kitaip yra serbų-kroatų kalboje, kur ir paradigmoje, ir vediniuose randama љ: y̏гаљ, у̀гљара ‘anglių duobė’ ir pan.

Šaltinis:

Бернштейн 1974, 256

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

r. уголь < ѪГЛЬ < *anglis – lie. anglis, pr. anglis ‘уголь’ […]. Plačiau žr. geležìs

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

Negalima, žinoma, nepastebėti tokių baltų-slavų terminologijos leksinių izoglosų (kalvininkystės), kaip r. уголь – lie. anglìs (taip pat ir vokiečių kalboje).

Šaltinis:

Откупщиков 1988, 23

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

Pr. anglis tiksliai atitinka lie. anglìs, la. dial. ùogl(i)s (plg. ùogle), s. sl. ѪГЛЬ, slov. vọ̑gəl, le. węgiel, r. ýголь ir pan. Toliau plg. s. i. áṅgāra- ‘anglis’, pers. angišt, gaėl. aingeal ‘šviesa’, ‘ugnis’, alb. thëngjill (Pisani, Fontes Ambrosiani 1951, III, 31) čia nepriklauso.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 87

Antraštė:

anglìs

Reikšmė:

уголь

Straipsnelis:

žr. geležis

Šaltinis:

Откупщиков 1974, 18

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

Rasmussenas mini lie. anglìs, la. ùogle (s. i. áṅgāra-) kaip cirkumflekso įrodymą, bet lie. ánglis, s.-kr. ȕgalj, gen. sg. ȕglja rodo akūtą.

Šaltinis:

Derksen 2002, 10

Antraštė:

anglìs

Straipsnelis:

žr. lieti

Šaltinis:

Откупщиков 1972, 118