Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: apstas, kalyvas, vėlė, krantas, ačiui, launus, bebė, vaikštyti.

Antraštė:

ãpstas

Straipsnelis:

Gr. ἄφενος neutr. ‘gausumas, prabanga’. Etimologija nežinoma. Nuo Bréal, MSL XIII, 282 t.t., mėginama gretinti su skr. ápnas- n. ‘nuosavybė, gausumas’. Etimologiją buvo bandoma gerinti atstatant *apsnos-, kuris paaiškintų aspiruotumą, plg. lie. ãpstas (Pisani, Rendiconti dell Istituto Lombardo 1939–1940, LXXIII, 515). Šio aiškinimo apskritai yra atsisakyta. Geriau gr. ἄφενος gretinti su het. ḫappin ‘turtingas’, nors gr. aspiruotas sudaro sunkumų, plg. Benveniste, Hittite et indoeuropéen, 13. E. Laroche, BSL 1963, LVIII, 72–73, mano, kad gr. žodis su hetitų žodžiu tiesiogiai siejamas negali būti, nebent kaip galimas skolinys iš kurio nors luvių paveikto dialekto. Vadinasi, turėtume anatolų žodį. Antra vertus, ryšys tarp ἄφενος ir ἀφνειός yra neaiškus; pripažįstama antrojo skiemens sinkopė, plg. pagaliau Szemerényi, Syncope, 144–147, kuris kartu nagrinėja ir etimologines problemas.

Šaltinis:

Chantraine DEG I, 146

Antraštė:

ãpstas

Reikšmė:

Überflüß, Vorrat

Straipsnelis:

Adjarianas, Armenisches Wurzelwörterbuch, I, 1926, 819t. pirmas ieškojo ir turbūt rado [arm.] žodžio [awn ‘nuosavybė’; tik vediniuose kaip awn-a-ter ‘savininkas, nuosavybės valdytojas’] aiškinimą: jį siejo su žodžiais s. i. apnas neutr. ‘nauda, pelnas’, taip pat ‘turtas, nuosavybė’, [134] av. afnah-vant ‘valdantis daug nuosavybės’, gr. ὄμπνη ‘maistas, javai, laukininkystės produktai’, lie. ãpstas ‘Überflüß, Vorrat’, apstùs ‘reichlich’. Ta pati šaknis glūdi lo. ops ‘turtas’ ir žodžiuose opus ‘darbas’, opora ‘t. p.’, kurie su s. i. ápaḥ ‘darbas’, āpaḥ ‘auka, religinis veiksmas’, s. v. a. uoba ‘šventė’ glaudžiai susiję ir kurie sudaro ide. kalbų religinio žodyno grupę.

Šaltinis:

Solta 1960, 133t.

Antraštė:

ãpstas

Reikšmė:

‘išteklius, gausumas, aibė; dosnumas’

Straipsnelis:

ãpstas DP ‘dostatek, obfitość, mnóstwo; hojność’ (‘išteklius, gausumas, aibė; dosnumas’) ← apst-óti ← ap-stó-ti (iš neologizmo ãpst-as kilęs apstùs ‘gausus’ ir denominatyvas apst-úoti ‘obfitować’ (‘gausiai turėti ko’, DP abstuos).

Šaltinis:

Smoczyński 1998a, 253

Antraštė:

ãpstas

Reikšmė:

dostatek, obfitość, hojność

Straipsnelis:

[Aptariami lietuvių kalbos deverbaliniai derivatai, susiję su antrinių veiksmažodžių su priesaga -oti perintegracijos procesais.] Lie. ãpstas ʻdostatek, obfitość, hojnośćʼ daryba yra apst + as ← apst-óti ← ap-stó-ti ʻobstąpić kogo, otoczyć ze wszystkich stronʼ. Iš neologizmo ãpst-as padarytas apst-ùs ʻobfityʼ, apst-uoti ʻobfitowaćʼ.

Šaltinis:

Smoczyński 1998-1999 (2000), 166—167