Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: arvas.

Rezultatai

Antraštė:: árvas
Reikšmė:: laisvas
Straipsnelis:: [Vardijami ide. šaknų su laringalais giminiški žodžiai]. **ḥarV ‘padaryti laisvą, tapti laisvam’ > ide. *Har- ‘t. p.’ (het. arawa- ‘laisvas’, lykų arawa ‘atleistas nuo mokesčio ar pareigos’, lie. árvas ‘laisvas’). [Išn.: Laroche neteisingai siejo lie. árvas su árduas ‘platus, erdvus’, ir tai paremta Puhvelo HED 1984, 121. Toporovas reabilitavo teisingą Neumano lie. arvas identifikaciją su het. arawa ‘laisvas, free’. Puhvelas įtraukė prie ara- ‘priklausantis tam tikrai socialinei grupei’, etc., bent tris ide; šaknis: mūsų *Har-, *Har- ‘paskirti’ ir skolinį *Hā̆ri̯o- ‘meistras, vadovaujanti grupė’.]
Šaltinis:: Kaiser, Shevoroshkin 1985, 387

Antraštė:: arvas
Reikšmė:: laisvas
Straipsnelis:: Atematiniai -m(-i) tipo vediniai aptinkami kai kuriuose senuosiuose ide. dialektuose. Archajiškos hetitų formos patvirtina senųjų veiksmažodžių su *-aH- > -aḫḫ priklausomybę [132] ide. veiksmažodžių antrajai grupei, plg. 3 s. het. allapaḫḫi ‘spjaudo’, n. het. arrawaḫḫi ‘išlaisvina’ (: het. arawa- ‘laisvas’, bendras anatoliečių žodis, kurį liudija visa rašytinė tradicija nuo senovės asirų lentelių iki likų, yra giminiškas lie. arvas ‘laisvas’, pr. arwis ‘tikras, ištikimas’, s. sl. РАВЬНЪ, Топоров ПЯ А–D, 112).
Šaltinis:: Иванов 1981, 132–133

Antraštė:: arvas
Reikšmė:: laisvas
Straipsnelis:: Neumano (Neuman, Göttingische Gelehrte Anzeigen, 1955, XVII, 209), o jam pritaria Kamenhuber (Kammenhuber KZ 1961, LII, 77), siūlymas het. arawa- ‘laisvas (nuo ko nors), neturįs, stokojąs (ko nors)’ [119… 120] sieti su lie. arvas ‘laisvas’ negali susilaukti pritarimo, nes lie. árvas siejasi su árdvas ‘platus, erdvus’ bei ardýti ‘sirti, (iš)laisvinti’ (plg. Larache, Hommages à G. Dumézil 125; Kronasser, Die Sprache 1959, LX, 5).
Šaltinis:: Puhvel HED, 118–121

Antraštė:: arvas
Reikšmė:: laisvas
Straipsnelis:: Pr. arwis ‘tikras’, ‘teisingas’, ‘patikimas’ artimiausiai siejasi su slavų kalbų faktais: s. sl. РАВЬНЪ, bulg. рàвен, s.-kr. рáван, рâвнӣ, slov. rávən, č., slov. rovný, luž. a.runy (trm. równy, luž. ž.rowny, r. ровный, bulg. рóвны, ukr. рíвный. Kitą artimą sąsają galima įžiūrėti (kitaip nei Fraenkel ZfslPh 1951–1952, XXI, 138; Corolla linguistica, Festschrift F. Sommer zum 80. Geburtstag, dargebracht von Freuden, Schüllern und Kollegen, Wiesbaden, 1955, XXXIV; Fraenkel LEW, 16, 18) su lie. arvas ‘laisvas’ (J – LKŽ I, 323), apie tai žr. Arumaa, Urslavische Grammatik, 1964, 148 (ne iš ar̃dvas, er̃dvas!. Argumentų teikia het. arau̯a- ‘laisvas’, arau̯anni- ‘t. p.’, arau̯aḫḫ ‘išlaisvinti’ ir kt.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 111–112

Antraštė:: arvas
Reikšmė:: laisvas
Straipsnelis:: Gaila, kad Puhvelas nepasinaudojo nauja literatūra apie lie. arvas ‘laisvas’, nors ir yra abejonių (Puhvel HED 121) sieti su het. arawa-, lik. arawa- ‘laisvas’; plg. taip pat s. sl. РАВНЬ ‘lygus’ (Топоров ПЯ A–D, 112); het. arawa- reiškė laisvę plačiąja prasme: ne tik nuo priklausomybės, bet ir nuo ligų.
Šaltinis:: Иванов 1985 (1988), 173

Antraštė:: árvas
Straipsnelis:: [Aptariama lie. k. būdvardžių su priesaga *-u̯o- raida]. Lie. árvas, pr. arwis ‘tikras’, sl. *orv-ьnъ ‘lygus, vienodas’, het. arau̯a- ‘laisvas’, iš dalies av. ravah- ‘laisva erdvė’, lo. rūs, rūris (< *reu̯os) ‘kaimas, sodžius; dvaras; laukas, arimas, žemė’, v. air. róe, rói (< *rovesi̯ā) ‘lygus laukas’. Jis veikiausiai kilęs iš ide. veiksmažodžio *ar-/r̥- ‘skirti, atskirti, išskirti; (su)jungti, sudėti, pritaikyti, tikti, pritikti, derėti’.
Šaltinis:: Ambrazas 2008, 32–33

Antraštė:: arvas
Reikšmė:: laisvas
Straipsnelis:: Protobaltai vartojo būdvardį *arvas. Greičiausiai būtent jis fiksuojamas Juškos lietuvių kalbos žodyne: arvesnis čėsas apsidirbus rudeny ulevoti (1897 1, 109), kur arvesnis čėsas atitinka lie. laĩsvas laĩkas arba laisvãdienis ‘free time’ (vakarų a. Veliuonos tarmė). Jis galėjo atsirasti ir dėl substrato poveikio (galbūt prūsiško arba kuršiško), plg. PKEŽ 1, 461. Rytų baltų kalbose šis būdvardis nepaliūdytas. Pr. *arvas ‘free’ buvo pakeistas nauja leksema (pr. powīrps ‘free’ III 95₁₈), tačiau panašu, kad jis išliko šalutine reikšme būdvardyje arwis ‘true’ (III 73₁₅, etc.). Semantiniu požiūriu, atrodytų, pagrindine reikšme galėtume laikyti ‘isolated’, tai yra ‘independent’ > ‘free’ (anatolų, lietuvių) arba ‘clear, distinct’, tai yra ‘true’ (pr.). O gal pr. *arwis reikšmė ‘true’ galėjo atsirasti pagal vok. freilich ‘to tell the truth’ / frei ‘free’ modelį? Ta patį šaknį turi ir sl. *orv-ьnъ ‘equal, uniform’ (> s. sl. ravьnъ ‘equal, similar’, r. ровный, le. równy ‘flat, smooth, equal’) ir ypač het. arau̯a- ‘free’, arau̯aḫḫ-ⁱ ‘to make free, to release’, likiečių arawa- ‘freedom’ (galbūt go. arwjo ‘in vain’, plg. Holthausen 1934, 8); Su „Schwebeablautu“ galėtume įtraukti s. i. grupę rávas- ‘space, freedom’, la. rūs ‘country’ ir kt. Sudėtinga rasti pamatinę veiksmažodinę šaknį. Ji priklauso nuo to, kaip interpretuojami anatolų k. duomenis: prototipu dažnai laikomas *h₁or-u̯o-. Frenkelis (LEW 1, 16) lie. trm. *arvas gretina su lie. ardýti ‘to unravel, to unrip’ ir ìrti ‘to disintegrate, fall into pieces’, érdvė ‘space’. Kloekhorstas (2008, 198) anatolų žodžius sieja su s. i. áram ‘fittingly’, r̥tá- ‘truth, order’ ir gr. ἀραρίσκω ‘to join, to adjust’. Jei šios formos priklauso ide. šakniai *h₂er- ‘to join, to adjust’, sunku paaiškinti pradinio *ḫ- nebuvimą het. kalboje (nebent pritarsime Kloekhorsto siūlymui, kad *h₂o- šioje kalboje išstūmė a-). Vis dėlto rekonstruota ide. šaknis *h₁ar- nepagrįsta.
Šaltinis:: Petit 2010, 180–181