Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: audinė, burkšt, dūmoti, gyvybė, bukšis, lažas, ašis, kepurstas, bumbuorys, klyvumas, tamista, gluodas, siaubti, autuvas, sarmata, gyvoti, metrus, izopas, tvinti, niaugu, ardyti, kaltis.

Antraštė:

audìnė̃

Reikšmė:

(European) mink, Mustela lutreola (= Putorius lutreolus)

Straipsnelis:

Lie. audìnė, audinė̃ (acc. sg. áudinę) ‘(European) mink, Mustela lutreola (= Putorius lutreolus)’ yra sudaiktavardėjęs būdvardis kaip ir formaliai panašus audìnis, áudenis ‘mit und ohne vėjas; der Nordost Wind bei den Hafffischern’ (Kurschat 2, 31). Pokorny (88) pastarąjį priskiria bazei *au̯ē-d- (*au̯(e)-, *au̯ē(i)-, u̯ē- ‘blow, breathe’ plėtiniui), iš kurios kilę áudra ir vėdìnti. Jei ši etimologija teisinga, dėl semantinių priežasčių atrodo neįtikima, kad lie. audinės pavadinimas irgi būtų susijęs. Turint omenyje šio žinduolio pusiau vandeninius įpročius, lietuviškas jo pavadinimas galėtų atspindėti ryšį su vandenį žyminčia baze (Pokorny 78): *au̯ed-, *aud-, *ū̆d-; akūtinis ilgumas dėl Winterio dėsnio (plg. su formantu -n- Pamyro kalbų *udnyā(+ka), *wadnyā(+ka) iš pradžių ‘otter’, Paxalina 1983, 59, 17). Iš šios bazės kilęs la. ûdele ‘mink’. Endzelynas (ME 4, 404) teigia, kad la. ûdele disimiliuotas iš *ūdrele, plg. ûdrs, lie. ū́dra / ū́dras, atpindinčius ide. ‘vandens’ šaknį. H. Peterssonas (1922, 9), aptardamas ide. heteroklitinius kamienus, la. ûdele laiko -l- plėtiniu iš ‘vandens’ šaknies *u̯ed-, *u̯od-; plg. gr. ὕλλος (< *ὕδλος), ὑδαλεός. Karulis (2, 449) kildina tiesiai iš la. ûdens […]. Lie. audìnė gali būti perdirbtas iš ankstesnio *áuden- (plg. audìnis ~ áudenis ‘northeast wind’) (pilnasis laipsnis šalia nulinio laipsnio latvių kalboje).

Šaltinis:

Young 2001, 165–166