Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
áuksas
Straipsnelis:
1968 m. V. Pisani paskelbė straipsnį [V. Pisani, Rom und die Balten, Baltistica 1968, IV (1), 7–21], kuriame atkreipiamas dėmesys į lotynų ir baltų atliepinius, iš kurių išsiskiria lo. aurum : lie. auksas.
Šaltinis:
Schmid 1985, 137
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
[Analizuojamos lie.-pr. kalbų leksikos izoglosos, t. y. žodžiai, kurių nėra latvių kalboje.] Lie. áuksas – pr. ausis ‘auksas’ […]. Lyginamas su lo. aurum, sab. ansom ir toch. A wäs, B yasa, kurie visi reiškia ‘auksą’. Latvių kalboje šis žodis pasirodo tik toponimuose, kaip kad Aûskalēji [išnaša: Endzelīns J., Latvijas PSR vietvārdi I d. 1. sēj. A–J, 1956, 56. Taip pat įmanoma, bet nėra tikra, kad duotųsi susieti su lie. áuksas la. ichtionimą aukšlēja, aûsleja, lie. aũkšlė (tačiau ME I, 223, 227, Fraenkel LEW 25 palankūs priešingai etimologijai), apie ką randame Laumane A. Zivju nosaukumi latv. valodā, 1973, 74–76 ir Leder I., Russische Fischnamen, 1968, 73. Galima taip pat pastebėti, kad šis aukso pavadinimas galutinai galėtų būti susietas (pvz., Pokorno) su ide. aušros pavadinimu, atspindimu ir la. àustra.] ir formoje auzas (ME I, 231 s. v. àuza ‘aviža’), taip pat *aus(a)s, paliudytoje liaudies dainoje, kaip matyti iš konteksto ir iš varianto su zȩ̀lts, kuris būtent ir yra latviškas aukso pavadinimas. [149] […] Iš šių dviejų aukso pavadinimų [auksas ir zȩ̀lts] senesnis atrodo áuksas dėl savo paribių distribucijos. Tačiau kiti mokslininkai (pvz., Pisani, Balt 1968, IV (1), 10) mano, kad šis žodis yra tik skolinys, atkeliavęs iš senosios Italijos komercijos keliu,: vadinasi, tokiu atveju senesnis būtų zȩ̀lts tipas, išlaikytas latvių, atrodo, prarastas, prūsų ir lietuvių išlaikyta liekana žel̃tas. Tačiau žinant latvių paliudyto tipo áuksas sustabarėjusį pobūdį, atrodo tikėtiniau, kad šis pastarasis yra senesnis baltų kalbų atžvilgiu. Tokiu atveju lie. ir pr. išlaiko originalią situaciją, o latvių kalba turi inovaciją.
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1991, 149–150
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
Kaip autorius aptaria fonologinę pusę, aiškiai matome žodžio auksas atveju. Dėl -k- įspraudimo nurodomos keturios J. Endzelyno publikacijos, iš kurių tik viena nesunkiai prieinama. Būtų vertingiau rasti pateiktą kitą formą su -k- ir taip perteikti sąvokos esmę. Galime manyti, kad auksas esąs išskirtinis. Iš tikrųjų nei lietuvių, nei latvių, nei visų baltų kalbose čia nėra joks išskirtinis atvejis (plg. pr. Kraxtoye : kraštas, žr. Gerullis Die altpreussische Ortsnamen, 1922, 72): tai būdinga ir kitoms kalboms: Endzelyno prikišama k epentezė žinoma vakarų flamandų kalboje (žr. W. Pée in: Album R. Verdeyen, Bruxelles, 1943, 291–308).
Šaltinis:
Belardi 1958, 209
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
Lie. auksas, s. lie. ausas, pr. ausis, lo. aurum < *ausom, galbūt ir toch. A wäs– visi veikiausiai aiškintini kaip ‘rausvas’ < *aus-(wes-), matomame žodžiuose, reiškiančiuose aušrą, gr. ἠώς, lo. aurora, skr. uṣas. Požiūris, kad baltų žodžiai nuo senų laikų paskolinti iš lo. *ausom, neįtikėtinas. Kitą grupę žodžių, žyminčių ‘auksas’, sudaro taip pat giminiški žodžiai < ide. *g̑hel- ‘geltonas’.
Šaltinis:
Buck 1949, 610
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
žr. alksnis
Šaltinis:
Mann 1970b, 436
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
Iš lietuvių ir apskritai baltų kalbų bruožų, kurie labai reikšmingi lyginamiesiems-etimologiniams tyrimams, norėtųsi nurodyti gausius fonetinius pakitimus, kurių didžioji dalis atsirado dėl to, kad kalba raštu fiksuota gana vėlai (seniausi rašto paminklai yra iš XVI a.). Taigi tokie dalykai verčia paisyti kitų ide. kalbų duomenų, pvz., greta *bharadhā-/-o-, paliudyto lo. barba, r. baroda, vok. Bart ir t.t. lie. kalboje turime barzdà su -z- (kitaip nežinoma, prūsų kalba turi bordus!); atitinkamai *auso- ‘auksas’, lotynų kalboje yra aurum ir t.t., o lie. randame auksas (pr. acc. ausin!) su k, kuri prieš s taip pat yra įterpta ir kitose kalbose.
Šaltinis:
Pisani 1957, 142
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
Pr. ausis ‘auksas’ ir lie. áuksas, la. auzas ⁵⁵ [⁵⁵ Išsamų duomenų sąrašą žr. Топоров ПЯ A–D, 168–170], atrodo, galima priskirti tai pačiai migracinių metalų pavadinimų, kurių pirminis šaltinis yra priešakinės Azijos kalbos, grupei. Orientaciją hipotezei teikia Benveniste'o hipotezė, pagal kurią graikiškas indo grynam auksui gaminti pavadinimas ὄβρυζα (lo. obrussa) kilęs iš hur. ḫuprušḫi. [56 išnaša: Benveniste E., Le terme ὄβρυζα et la métallurgie d’or, Revue de philologie et d’histoire ancienne, 1953, XXVII, 122–126; Benveniste E., Hittite et indo-européen, Paris, 1952, 126–131; Gusmani R., Il lessico ittito, Napoli, 1968, 84. Dėl ḫuprušḫi reikšmės hetitų tekstuose žr. Güterbock H. G., Yazilikaya: à propos a new interpretation, Journal of Near Eastern Studies, 1975, XXXIV (4), 276, pastaba Nr. 17.] Atitinkamai lie. auksą, atrodo, galima sieti su huritų ušḫu ‘sidabras’. Arm. oski ‘auksas’ (iš urartų kalbos?), kaip ir suom. vaski ‘varis’, leidžia numanyti buvus ankstesnę formą su grupe -sk- < hur. -šḫ-. […] Rytų baltų kalbose vyksta metatezė *-sk- > -ks- (kuo aiškintinas -k- poveikio garsui *s nebuvimas, nesąlygojantis jo virtimo į š), o vakarų baltų (pr. ausis), italikų (lo. aurum < *ausom, sabinų ausom), tocharų (A wäs, B (Kuča) yasa < *wés-, plg. skolinį udm. весь) […] ta grupė supaprastėjo iki -s-. Tai, kad baltų kalbos išlaikė archajiškesnę formą auks- šalia aus-, atrodo, gali būti argumentas prieš aiškinimą, kad prūsų terminas tiesiogiai pasiskolintas iš italikų kalbų ⁵⁸ [⁵⁸ Pisani V., Rom und die Balten, Balt 1968, IV, 11].
Šaltinis:
Иванов 1977a, 233
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
[Autorius aiškina kai kurių baltų ir slavų metalų pavadinimų kilmę.] Pr. ausis ‘auksas’, lie. auksas, la. auzas galima priskirti prie migracinių metalų pavadinimų, skolintų iš azijatų (переднеазиатских) kalbų. Pasak Benvenist'o hipotezės, indo, skirto grynam auksui gaminti, pavadinimas kilęs iš huritų ḫuprušḫi. Atitinkamai lie. auksas galima susieti su huritų ušḫu ‘sidabras’. Arm. oski ‘auksas’ (iš urartų kalbos?), kaip ir suom. vaski ‘varis’, leidžia numanyti senesnę formą su priebalsių grupe sk < hur. -sḫ-. Ryt. baltų dirvoje čia įvyko metatezė *-sk > -ks- (taigi -k- nepaveikė s, ir šis nevirto š), o vak. baltų (pr. ausis), italikų (lo. aurum < *ausom, sab. ausom), toch. (A wäs, B yasa < *wes-) – ši grupė supaprastėjo į -s-. Archajiškesnės formos auks- ir aus- neleidžia jų laikyti skoliniais iš italų kalbų.
Šaltinis:
Иванов 1983, 105
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
Pr. ausis ‘auksas’ patikimų atitikmenų yra tiktai lietuvių ir italų kalbose. Beje, lie. duomenys nėra be priekaištų. Lie. áuksas turi ne visai suprantamą k (plg. Endzelīns, Baltu valodu skaņas un formas, 1948, 55), po kurio s neperėjo į š (žr. Karaliūnas = Каралюнас С., К вопросу об и.-е. *s после i, u в литовском языке, Balt 1965, I (1), 123). Yra žinomos ir formos: áusas, ausinas, auskalis, kurios laikytinos skolintomis iš prūsų arba kilusios dėl jos įtakos (žr. Falkenhahn, Der Übersetzer der litauischen Bibel Johannes Bretke und seine Helfer: Beiträge zur Kultur– und Kirchengeschichte Altpreußens, Königsberg-Berlin, 1941, 203, kur nurodoma pr. ir lie. formų kaita Bretkūno raštuose: auksini, aukso, auksina, auksas ir ausinas, auskale, ausinus ir pan., plg. dar Sabaliauskas, LKK 1966, VIII, 110).
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 168–170
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
Lie. áuksas V. V. Ivanovas lygina su huritų ušḫu ‘sidabras’, arm. oski ‘auksas’, suomių vaski ‘varis’, toch. A wäs ‘auksas’ ir toch. B yasa ‘t. p.’. Ši etimologija įdomi, bet ne kiekvienam priimtina. Žr. Топоров ПЯ A–D, 168–170.
Šaltinis:
Хедден 1986–1987 (1989), 238
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
žr. aušra
Šaltinis:
Nieminen 1956, 13–28
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
Pr. ausis E 523 ‘auksas’ : lie. áu(k)sas, lo. aurum.
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 185
Antraštė:
áuksas
Reikšmė:
aurum
Straipsnelis:
žr. aušra
Šaltinis:
Nieminen 1956, 13–28
Antraštė:
áuksas
Straipsnelis:
Lietuvių áuksas, kaip rodąs Bretkūno ausas, plg. pr. ausis, yra vėliau su įprastiniu -k- kilęs iš senesnio *ausas ir sutinka su lo. aurum < *ausom. Bet tolesnė jo kilmė nėra aiški (Skardžius, 1998a, 589).
Šaltinis:
Rosinas 1998, 284
Antraštė:
áuksas
Straipsnelis:
[10] Vienam iš baltų lotynų kalbų ryšius atspindinčių sluoksnių priklauso žodis, įvardijantis auksą, kuris į Baltijos erdvę atkeliavo [11] veikiausiai iš Italijos. Vietoj vėlesnio aurum žinoma sabinų forma ausom, kuri tiksliai atitinka lie. áuksas (senesnis ausas, LKŽ I 407), pr. ausis. Sąsają su toch. wäs ir žodžių priklausymą ide. „prokalbei“ reikėtų atmesti: nors toch. wäs susijęs ar galėtų būti siejamas su s. i. vásu ‘turtas’, taip pat ‘auksas’, gana neįtikima, kad ide. „prokalbėje“ šis technikos žodis turėjo dvi skirtingas abliauto formas. Šiaip ar taip, *ausom nepaliko pėdsakų nei keltų, germanų plotuose, nei kur nors kitur žemyne į pietus ar rytus nuo baltų.
Šaltinis:
Pisani 1968, 10–11
Antraštė:
áuksas
Straipsnelis:
žr. auksnas
Šaltinis:
Smoczyński 2001, 157–158
Antraštė:
áuksas
Straipsnelis:
žr. telžti
Šaltinis:
Duridanov 1996, 228–229
Antraštė:
áuksas
Straipsnelis:
[Ide. reduplikuotiniai vardažodžiai yra dariniai iš ide. ‘praintensyvų’ reduplikuotinių veiksmažodžių klasės. Pvz.:] ide. *h₂é-h₂us-o- ‘das Glühen’ > lo. aurum, pr. ausis, lie. áuksas, trm. áusas ‘Gold’ (žr. Driessen, JIES 31, 2003, 347–362), kas veikiausiai kyla iš iteratyvo (dgs.) *h₂é-h₂us- ‘immer wieder aufleuchten, funkeln’, atsiradusio iš šaknies *h₂u̯es-
Šaltinis:
Oettinger 2012, 244

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas