Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: avinas, briauzgėti, griova, lysė, matrus, sora, lupyna, kertus, lydėti, gurgulys, drėbti, skonėti, maniškis, trušiai, degesis, auša, serdokas, blūdus, dirginti, apmauda, reivė, gludė, kervas, raupyti, klipti, eglė, labas, peldėti, dažkart, raguitės, dvėkti, selpė, birėti, kupsta, kaboru, baurioti, grebėstas, greibti, bliūva, bubukas, brizgėti, slėdės, lugnas, išnertėti, sai, gurgutė, skurinėti, kygždentis, gaidra, gokčioti, runkelis, burikė, darymas, muit, kanduolas, rausvas, bedrė, kestis, ilsus, lielis, glasnus, rantas, dairus, plakšėti, audinis, bruzduklis, skirpstus, spragėti, gomėtis, suktinis, dėloti, geinys, numirusiu, molis, baksėti, skepetinis, susigėsti, kapurnėtis, kiemas, kurpės, pažandė, dūbla, tegul, druožti, kumbrys, sarpalius.

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik sl. ir bl. kalboms:] (lie. ãvinas = bažn. sl. овьнъ.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 340

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

Pr. awins E 679 ‘ster’ : lie. ãvinas, la. avins, s. sl. овьнъ ‘t. p.’, lie. avìs, la. avs, lo. ovis, gr. ὄις, skr. avi-ḥ, s.v.a. ouwi, s. sl. овьца ‘avis’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 167.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV(2), 185

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

Lie. ãvinas, pr. awins, la. auns, slavų kalbose r. ovén ir t. t., kaip ir suomių skolinys oinas, visi ‘avinas’, bendras baltų-slavų m. na- vedinys iš ide. *áwis ‘avis’ (s. i. áviḥ, gr. ὄις c., lo. ovis, luv. ḫawis ‘t. p.’, s. isl. ǽr ‘avis’), kitoks yra f. kā-vedinys s. i. avikā́ ‘motina avis’, s. sl. ovьca, r. ovcá ir t. t. ‘avis’.

Šaltinis:

Euler 1985b, 86

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

P. Skok pagrindžia ir įrodinėja (Etim. Rječnik Hrv. i Srb. Jezika, II, 579), kad s.-kr. òvan ‘avinas’ reikia atstatyti į *ovьnъ ir sulyginti su lie. ãvinas. Tai duoda mums bendrą baltų-slavų m. *au̯inas. F. lietuvių kalboje išlaiko avìs, bet slavų k. rodo formą su sufiksu s.-kr. óvca; plg. adj. òvčij, òvč(j)ī, ir Ovče Polje. Kad ši forma su sufiksu *au̯ik yra sena, rodo skr. avikā ir (su reikšmės pasislinkimu) velsiečių ewig ‘patelė…’. Todėl mes galime suponuoti bl.-sl. f. *au̯ikā. Šitaip mes galime pagilinti nuomonę, pateiktą, pvz., Meillet Intro, 353: Nors visi ide. yra turėję leksemą *H₀oui-s [plg. luv. ḫawis, arm. hovi-w ir Münchener Studien für Sprachwissenschaft 1978, XXXVII, 64 išnaša 7), bl.-sl. specializavo giminės opoziciją *ou̯ino(s)/-ka.

Šaltinis:

Hamp 1984a, 192

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

Baltų ir iš dalies sl. kalbose vartojamas bendras avies patino vardas, padarytas iš avies vardo *ovi-s ir priesagos -na-: s. r. овьнъ, r. овен, bulg. овен, s.-kr. òван, slov. oven, č. oven, s. le. owien, lie. ãvinas, la. auns, pr. awins.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1968, 115

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

Autorius prie žodžių darybos variantų pateikia ir s. sl. ОВЬНЪ, bulg. овéн, s.-kr. óван, sl. óvən, kurie rodo bendrą izoglosą su baltų kalbomis (plg. lie. ãvinas, la. àuns, pr. awins. Čia dar prisišlieja s. le. owien. Rusų овéн sen. slavų kilmės.

Šaltinis:

Бернштейн 1961, 74

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

Autorius praslavų leksikoje išskirdamas sinonimų poras, nurodo baltiškus ir itališkus ingredientus, atsiradusius dėl geografinių kontaktų [8–9]. Prasl. *ovьnъ ‘avinas, avies patinas’ rekonstruojamas tokių slavų kalbų pagrindu: s. sl. овьнъ, bulg. овен, s.-kr. òван, slov. óvən, č. oven, s. le. owien. Iš šiaurės slavų dialektų leksema ovьnъ beveik visiškai išstumta, bet jos praslavišką pobūdį patvirtina tikslios baltų paralelės: s. pr. awins, lie. ãvinas, la. avins, auns (ta pačia reikšme). Šis prabaltiškas avino pavadinimas padarytas iš ide. avies pavadinimo (s. i. avi-, gr. ὄις, lo. ovis, lie. avis ir kt.) su priesaga -in-. Slavų dialektuose jis buvo išstumtas itališkos kilmės prasl. baranъ.

Šaltinis:

Мартынов 1978, 32

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

Prasl. ovьnъ ‘avinas, avies patinas’ rekonstruojamas s. sl. ОВЬНЪ, bulg. овèн, s.-kr. òван, slov. óvən, č. oven, s. le. owien pagrindu. Ši leksema turi tikslių atitikmenų baltų kalbose: s. pr. awins, lie. ãvinas, la. avins, auns. Baltiški avino pavadinimai kilę iš ide. avies pavadinimo (s. i. avi-, gr. ὄις, lo. ovis, lie. avìs ir kt.), ir turi priesagą -in-, kuri vartojama sudaryti gyvulių ir paukščių patinų pavadinimams.

Šaltinis:

Мартынов 1983, 80

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

S. r. овьца, be lie. avýka, turi dar artimesnį atitikmenį s. i. avikā́. O s. r. овьнъ – lie. ãvinas, la. avins, pr. awins ‘avinas’ apribotas vien tik baltų–slavų arealo.

Šaltinis:

Откупщиков 1988, 13

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

Pr. awins tikslūs atitikmenys (*оu̯i-n šalia ide. *ou̯i): s. i. ávi, gr. ὄις, arm. hov-iw, het. au̯itiš ‘liūtas’, lo. ovis, umb. oui, s.v.a. ouwi, ou ir kt. Taip pat plg. lie. ãvinas (su -n-: avíena, avìnė, avỹnė, avinė̃lis), la. avins (plg. avȩns, avȩ̄ns, avans ir pan.); s. sl. ОВЬНЪ, bulg. овèн, s.-kr. òван, s. le. owien, r. овéн ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 178–179

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

žr. aviža

Šaltinis:

Sabaliauskas 1958b, 175–177

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

Pr. awins ‘avinas’, […] lie. ãvinas, la. auns, […] r. ovén ir kt. yra bendrabaltiški ir bendraslaviški m. na- vediniai iš bendraide. *ówis ‘avis’ (s. i. áviḥ, gr. ὄις, lo. ovis, luv. hawis ‘t. p.’, s. isl. ǽr ‘moteriškos lyties avis’) – kitaip nei f. kā-vediniai: s. i. avikā́ ‘motinystė’, s. bažn. sl. ovьca, r. ovcá ir kt. ‘avis’.

Šaltinis:

Euler 1985b, 86

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

La. avins ‘auns’ (ME I 232), avens plg. su lie. ãvinas, pr. awins, s. r. ovьnъ (EH I 190).

Šaltinis:

Rek̡ēna 1996, 60

Antraštė:

ãvinas

Straipsnelis:

Derksenas Sauliaus Ambrazo knygos „Daiktavardžių darybos raida II: Lietuvių kalbos vardažodiniai vediniai“ (Vilnius: Mokslo ir enciklopedijų leidybos institutas, 2000, 352 p.) recenzijoje teigia, kad nesuprantama, kodėl Ambrazas sl. k. leksemos *ovьnъ ‘ram’ sufiksą, plg. ru. ovén, s.r-kr. óvan, kuris atitinka lie. ãvinas, laiko baltiškos kilmės.

Šaltinis:

Derksen 2002b, 99