Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: banda, dora.

Antraštė:

bandà

Straipsnelis:

Brücknerio (Brückner A. Litu-slavische Studien. I.) nuomonė, kad la. bandas ‘užsitarnauta žemės dalis’ – lie. bandà, br. бонда – yra slavizmas, niekuo nepagrįsta (pats Brückneris iš dalies tai pripažįsta, žr. jo darbo 204 p.). Junginys -онд- (vietoje lauktino -уд- liudija, kad br. бонда yra skolinys.

Šaltinis:

Endzelīns DI I, 97

Antraštė:

bandà

Reikšmė:

turtas, dalis, nuosavybė, samdiniui duodamas natūra priedas prie algos; samdininko, ūkininko sūnaus ar jaunesnio brolio pasisėti javai; pyrago, ragaišio, duonos kepalėlis

Straipsnelis:

E. Fraenkelis lie. bandà pateikia tik 2 reikšmes: ‘Viehherde, Vieh’ ir ‘Brotlaib’. Tačiau lie. bandà turi ir senesnes už bañdą ‘pyrago, ragaišio, duonos kepalėlį’ reikšmes, kurios bus išriedėjusios iš pamatinės šio žodžio reikšmės ‘рогатый скот, Rindvieh’. Pvz.: bandà ‘turtas, dalis, nuosavybė’, plg. pr. ni enbāndan, kuris suponuoja ir prūsus turėjus *bandā ‘nauda’. Iš šios reikšmės išriedėjo bandà ‘samdiniui duodamas natūra priedas prie algos’, ‘samdininko, ūkininko sūnaus ar jaunesnio brolio pasisėti javai’, iš šios reikšmės greičiausiai ir išsivystė bandà ‘ragaišio, duonos kepalėlis’

Šaltinis:

Mažiulis 1961, 246

Antraštė:

banda

Straipsnelis:

Lie. banda : go. bindan ‘jungti, sieti, surišti’ < ide. *bhend-.

Šaltinis:

Buck 1949, 145

Antraštė:

bandà

Reikšmė:

Viehherde, Vieh

Straipsnelis:

E. Fraenkelio žodyne pateiktas lie. bandà nesusijęs nei su pr. ni enbāndan ‘unnützlich’ (taip Fraenkelis), nei su lie. beñdras ‘gemeinsam’ (taip Būga), o yra skolinys iš le. bande ‘plėšikų būrys etc., būrys, banda’. Le bande savo ruožtu iš v. Bande.

Šaltinis:

Machek 1961, 348

Antraštė:

bandà

Reikšmė:

‘Brotlaib’

Straipsnelis:

Lie. bandà ‘Brotlaib’ (E. Fraenkelis savo žodyne suplaka į vieną lizdą su bandà ‘Viehherde’), dem. bandẽlė, -ùtė ‘Semmel’ (Fraenkelis mãno priešingai) reikia atskirti nuo bandà ‘Viehherde’. Iš kur kilęs lie. bandà ‘Brotlaib’, nežinoma. Čekų kalboje užfiksuotas bandor, bandur ‘Art Gebäck’, Jungmano žodyne bandurka ‘längliches Bäckenbrot’, akademiniame žodyne bandor ‘Art Kleingebäck’. Patiekalų pavadinimai lengvai plinta bei patiria visokių trumpinimų, pokyčių. Pastarasis pavadinimas iš kažkur taip patekęs į lietuvių kalbą.

Šaltinis:

Machek 1961, 348

Antraštė:

bandà

Straipsnelis:

Lie. bandà siejama su ide. *bhendh- ‘rišti’ šaknies žodžiais, plg. skr. badhnā́ti ‘jis riša’, av. bandayai-ti, skr. bándhuḥ ‘giminaitis’, go. bindan ‘rišti’, gr. πεῖσμα ‘virvė’, lie. bendras. Pirminė lie. bandà reikšmė turėjo būti ‘rišami ar garde laikomi gyvuliai’. Semantiškai toks siejimas kelia abejonių: trūksta istorinių duomenų apie tokį ganymo būdą. Su ide. *bhendh- šaknies žodžiais (gr. φάτνη ‘ėdžios’, keltų benne ‘Wagenkorb’) labai artimai siejasi gyvulių aptvaro reikšmė. Vadinasi, pirminė lie. bandà reikšmė galėtų būti ‘aptvaras gyvuliams’, o iš šios reikšmės galėjo išriedėti ir ‘gyvulių būrio’ reikšmė. Įmanomas ir kitoks lie. bandà pirminės reikšmės aiškinimas, būtent, šis žodis galėjęs reikšti ‘bendrus, bendrai ganomus gyvulius’. Tokiai prielaidai neprieštarautų ide. *bhendh- šaknies žodžių reikšmės.

Šaltinis:

Sabaliauskas 1970b, 10

Antraštė:

bandà

Reikšmė:

pyragas

Straipsnelis:

Lie. bandà ‘pyragas’ (viena iš reikšmių) refleksai, paplitę šiaurės slavų areale, turi daug panašumo su vakariniu. Baltarusijos rajonuose palei Lietuvos sienas yra dar viena šnektų juosta, kuriose žinoma leksema бонда reikšme ‘duonos gaminys’ [Непокупный, 1969a, 22]. Arealo бонда centrinės ir periferinės dalies semantinis santykis kelia susidomėjimą. Tyrinėtojai, iš dalies [190] V. Mažiulis, pastebėjo, kad lie. bandà pirminė reikšmė yra ‘raguotas gyvulys’, o antrinė, daug vėlesnė – ‘pyragas’ [Mažiulis, 1961, 245–246]. Mūsų nuomone, tokią semantinę raidą patvirtina kai kurie šiaurės slavų etnografijos faktai. Daugelyje Rusijos vietovių žinoma leksema коровка ‘apeiginis kepsnys, kurio forma primena karvę’. Kadangi, kaip pabrėžė K. Būga, sąvokai bandà „nepriklauso nei kiaulės, nei arkliai, o tiktai raguoti gyvuliai“ [Būga, III, 664], tai visai tikėtina, kad už semantinio dvilypumo lie. bandà slypi toks pat etnografinis reiškinys, kaip ir už rusų корова ‘gyvulys’ ir коровка ‘kepsnys’. Baltarusijojetaip pat yra žinomas paprotys kepti karvių figūrų tešlainius [Нікольскі, 37].

Šaltinis:

Непокупный 1976, 190–191

Antraštė:

bandà

Reikšmė:

raguotas gyvulys; pyrago gabalėlis ir kt.

Straipsnelis:

Br. бонда (lie. bandà). E. Fraenkelio „Lietuvių etimologinio žodyno“ recenzijoje V. Mažiulis, aptardamas žodį bandà, nurodo, kad šalia senesnės reikšmės ‘raguotas gyvulys’ ir vėlesnės ‘pyrago gabalėlis’ buvo dar ir tarpinių, – tokių kaip paminkluose nurodyta reikšmė ‘nauda, turtas, nuosavybė’, taip pat paminkluose ir dabartinėse šnektose žinoma – ‘samdinio atlyginimas natūra’. Mėginant nustatyti šios semantinės grandinės grandis, didelį susidomėjimą kelia žodžio бонда reikšmė Paričsko rajono kaimų šnektose, kur yra toks paprotys: „šeimininkas (šeimininkė), papjovęs kiaulę, veršelį ar avį, geriausią mėsos ar lašinių gabalą neša kaip lauktuves svainiams arba pažįstamiems: „е́та й называ́яцца бо́нда“ (Čirkovičiai). Lietuvių šnektose žinoma reikšmė ‘dovana, premija, magaryčios’, bet nė vienu atveju reikšmė nėra taip artima pradinei. Tiesa, K. Būga [20] pažymėjo, kad sąvokai banda „nepriklauso nei kiaulės, nei arkliai“, o „tik raguoti gyvuliai“. Yra ir latviška paralelė šiam baltarusiškam papročiui: atitinkamos vaišės po gyvulio paskerdimo, t. y. apbedas, abāda.

Šaltinis:

Непокупный 1964, 20–21

Antraštė:

bandà

Straipsnelis:

Pr. *band- atstatoma, remiantis vietovardžiais: Bandun, Banduken, Bandeynen, Bandeln ir kt. Siejama su lie. bandà, la. bañda.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 191

Antraštė:

bandà

Reikšmė:

galvijų kaimenė; turtas, pelnas

Straipsnelis:

Pr. nienbænden 11₅ arba ni enbāndan 23₁₁ ‘nenaudingas’ : lie. bandà, apie tai Walde Pokorny II, 152; kitaip apie -bāndan ir lie. bandà (: pr. perbānda) ME s. v. bañda I.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 266

Antraštė:

bandà

Reikšmė:

samdininko pasėlys; žemė, kurioje jis pasėtas; samdininkui duodamas natūra priedas prie algos ar visa alga (natūra); nauda, turtas, pinigai; nedidokas kepalas, kepaliukas

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. бо́нда ‘paplotis, raguolis, bandelė’ ГВ (s. v.); ‘skerstuvių dovana (kas nešama giminėms ar pažįstamiems, papjovus gyvulį)’ MC 161 t., ankstesniuose šaltiniuose dar ‘kepalas, kepaliukas; naudotis gautas (už tarnybą) žemės sklypas’ Nosovičius СБН 30, Karskis Б 132 (laiko lituanizmu) […], Blesė StB V 9, Jablonskis LŽ 15 tt. ir kitur). Plg. le. trm. bonda SJP I 190, Kudzinovskis ABSl I 223 ir ‘svetima žemė, kurią leidžiama užsisėti; (ist.) nelaisvojo žmogaus uždarbis’ SJP I 190; la. trm, bañda (ppr. dgs. bañdas) ‘bernui į algą priskirtas žemės sklypas bei jame esantis pasėlys; šalutinis uždarbis; pelnas, nauda’ ME I 261 t. Visi iš lie. bandà ‘samdininko pasėlys; žemė, kurioje jis pasėtas; samdininkui duodamas natūra priedas prie algos ar visa alga (natūra); nauda, turtas, pinigai; nedidokas kepalas, kepaliukas’, dar žr. Būga RR III 664 t.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 50–51

Antraštė:

bandà

Straipsnelis:

[Aptariami Lietuvos lenkų tarmės lituanizmai]. Le. trm. bonda, bondeczka ‘rodzaj placka z tartych surowych i gotowanych ziemniaków’ yra skolinys iš lie. bandà.

Šaltinis:

Rutkowska 2009, 85

Antraštė:

banda

Straipsnelis:

[publikuojamas darbas, rengtas apie 1873, kuriame kitaip aiškinama prūsų leksika, pateikta Nesselmano „Thesaurus linguae prussicae“] Su lie. banda ir s. lie. ada, lie. óda sietinas pr. bažnytkaimio Bandadis 1249 vardas.

Šaltinis:

Matzenauer 2003, 46