Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bãsas
Reikšmė:
neapsiavęs
Straipsnelis:
Pastiprinamajai lo. dalelytei -pse (plg. lo. sēpse ‘sich selbst [ir kt. pvz.]’) iki šiol nepateikta jokio aiškinimo [19]. Kaip jau yra siūlęs P. Kretschmeris, lo. -pse, gr. ψέ gretinu su dorėn. σφέ. Gr. nom. pl. σφεῖς ‘sie, sich’, acc. σφέ, dat. σφίν tarmėse gali išvirsti ψέ ir ψίν (ψ vietoj σφ). Šios dial. gr. lytys nepamatuotai kildinamos iš σφέ, σφίν. Anot Kretschmerio (in: Glotta 22 [1934] S. 214) gr. σφέ, σφίν atsiranda susiliejus s(e) ‘sich’ ir *bhe ‘er’. Dial. lytyse ψέ, ψίν abu dėmenys susikeičia vietomis. Ne ką kitaip ir aš aiškinu σφέ, σφίν ir ψέ, ψίν santykį. Sangrąžinis ide. įvardis *sebh- taipogi yra tam tikras dūrinys, kurio dėmenys *se ir *bhe gali būti nulinio vokalizmo laipsnio, todėl *sebh- (s. baž. sl. acc. sebe) bei *sbh- (gr. σφεῖς ir t. t.). Morfema *bhes- nėra tik rekonstruotas daiktas, nes ji slypi s. baž. sl. besěda f. ‘Unterredung, Unterhaltung, Rede, Wort’ [ir kt. pvz.]. Sangrąž. įvardžiu *bhes- pamatuotas germ.-bl.-sl. adj. *bhos-o-, plg. s. isl. berr ‘nackt, bloß’, s. v. a., v. v. a., n. v. a. bar < germ. *baza-; lie. bãsas ‘barfuß’; baž. sl. bosъ, le. bosy ‘t. p.’ Pirminė šio adj. reikšmė buvo ‘in seinem eigenem Zustand seiend (ohne Beiwerk, Akzessorie)’.
Šaltinis:
Otrębski 1966a, 19–21
Antraštė:
basas
Straipsnelis:
Sogdų tekstuose Vessantarā Jātaka karalienė Mandrī taip aprauda pagrobtus savo vaikus: β’ypδt n’γ’r δβz’ mwrt’yt. [215] Semantiškai interpretuoti šį posakį kebloka – tai patvirtina Gerševičiaus (Gershevitsch, In.: Studies in honour of G. H. Tagizadech, 1962, 82 f.) pastaba, kad fonologiškai negalima gretinti sogdų β’y- ir pers. neigiamojo afikso bē (v. pers. abē, s. pers. ap-, cf. arm. ape-). Garševičius siūlo β’y- tapatinti su sogd. adv. β(’)yk- ‘išorėje, lauke, už (kieno nors ribų)’ bei su v. ir. adv. bē ‘šalin, nuo’. Taigi β’ypδ reikštų ‘kieno kojos išorėje, lauke’. Teigiama, kad minėtasis keistas posakis suprastinas kaip ‘basas’ (Garshevitch, l. c.); tokia reikšmė puikiai dera su kontekstu. Vis dėlto įteisindami tokį idiominį posakį (kūno dalis, nepridengta drabužių, laikoma ‘esanti išorėje, už kieno nors ribų’) viso labo galime pasiremti mūsų dienų ir. kalbos dial. fraze (apie jos susiformavimą nieko nežinome). Antra vertus, akivaizdu, kad β’ypδ reiškia ‘basas’ ir iranistui prisimintina oset. (Digor) bœγœnval, -bad, (Iron) bœγœmvad ‘basas’ (bagna- ‘plikas, nuogas’ ir pād- ‘koja’), plg. ang. bare-foot, vok. bar-fuß. Nemanykite, jog β’y- laikome atitinkančiu oset. bœγnœg ‘nuogas’ (pastarąjį atitinka sogd. βγn-). Manome, jog sogdų β’y (< *baha- ar *bāha-) yra ide. adj. *bhosos ‘plikas, nuogas’ (lie. basas, sl. bosъ ‘basas’, s. v. a. bar, s. ang. bœr ‘plikas’, arm. bok ‘basas’ [bo- < bhoso]) atspindys ir. kalbose. Sogd. dūrinys *bahō pād dėsningai > β’y-pδ¹³² [¹³² Gershevitch, GMS § 402]; tiesa, įmanoma, kad β’y < *bāha-(ka-).
Šaltinis:
Szemerényi 1966, 215–216
Antraštė:
bãsas
Straipsnelis:
Lie. bãsas, la. bass, s. v. a. bar ‘nuogas, plikas’, arm. bok ‘basas’ < *bhoso-go, sl. *bosъ ‘basas, nekaustytas’ : slov. bọ̑s, le. nuo XIV a. bosy, r. босо́й : бос ‘t. p.’, visi < ide. *bhoso-s ‘nuogas, plikas’. Baltų, slavų (paraleliai armėnų k.) k. semantinė raida: ‘nuogas, neapsirengęs’ → ‘basas, be batų’.
Šaltinis:
SłPr I, 340
Antraštė:
bãsas
Straipsnelis:
Alb. mbath ‘apauti, apsiauti, pakaustyti arklį’, mbathem ‘autis, apsiauti’, zbath ‘nusiauti batukus’, zbathem ‘nusiauti’. Ne skolinys iš lo. bassus (pranc. bas, isp. bajos ir t. t.), bet vietinės kilmės žodis. Jo pirminė forma – bath, o pirminė reikšmė – ‘nusiauti’. Žodis yra lie. bãsas, la. bass, sl. bos, arm. bok, vok. barfuss ‘basomis’ grupės.
Šaltinis:
Çabej 1964c, 21–22 (49)
Antraštė:
bãsas
Straipsnelis:
[Arm.] bok ‘basas’. [Lit.:] Heibschmann AG I 430; Walde Pokorny II, 189; Meillet Esquisse² 38; Pokorny 163; Adjarian I 1133. Šis žodis yra identiškas s. v. a. bar ‘nuogas, plikas’, n. v. a. bar. s. isl. berr ‘nuogas, plikas’, lie. bãsas, la. bass, s. bažn. sl. bosъ ‘basas’. […] Formaliai arm. žodis yra gana savarankiškas: bok gali būti kilęs veikiausiai tik iš *bhoso-go-.
Šaltinis:
Solta 1960, 347
Antraštė:
bãsas
Straipsnelis:
Savo laiku Brückneris manė, kad netgi, pvz., lie. bãsas, bóba ir pan. žodžiai yra slavizmai, kadangi juose galima įžvelgti tokią pat adaptaciją kaip ir, pvz., lie. notūrà, madà, plg. sl. нату́ра, мо́да.
Šaltinis:
Кипарский 1973, 67
Antraštė:
basas
Reikšmė:
statinė
Straipsnelis:
Germanizmas, fiksuotas J. Bretkūno Biblijoje ir pasižymintis variantų gausa: statinė ‘statinė’. Dar žr. bosas.
Šaltinis:
Čepienė 1998, 92

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas