Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: beržtvà, rašýti, letẽžis, kaištuvė, griaučiai, skliausčias, šlėkti, sliūksóti.

Antraštė:

béržtva

Straipsnelis:

Lie. béržtva f. = beržýnas m., la. bȩ̃rzs, lie. béržas ‘Betula’ – visi šie vardai priklauso apeliatyvui bl. berž-t, kuris yra formantu -t- išplėsta forma berž- (-as m., -ā f.). Dažniausiai vykusi asimiliacija yra -žt- < -št-, todėl lie. beršt-, la. berst-. Baltarusijoje aptinkami suslavinti atitikmenys su „polnoglasje“ ir iš dalies antriniais sufiksais: a) hidronimas br. Beréšta f., Jasos kairysis intakas, b) Bereščánka f. = c) Berestók m., Desnos dešinysis intakas, d) vietovardis br. *Berestj resp. *Beretsьje neutr. – šiandien miestas Brest [-Litovskas]. Neutr. giminės forma yra br.-le. hibridas. Nyderlauso gyventojai pavadinimą Berste yra išsaugoję tipiška latviška pirmine forma – Berste- f. (pradinis laipsnis) – [126] Bernekeris [Berneker SEW I 152] nustato pamatinę formą ide. bherk̑-tos ir palygina su s. v. a. beraht ‘šviesus, žvilgantis’ pagal medžių žievės spalvą. Be šio žodžio su sufiksu -t-, baltai dar turi šios šaknies žodžių su sufiksu -l-, pvz.: lie. berž-l-is m., bir̃žlis m. ir berž-l-ýnas = beržýnas (žr. anksčiau).

Šaltinis:

Schall 1964, 125–126