Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: blanda, cinkas, atsakovas, dudukas, gerbti, brizgas, gaidys, dairus, garbus, darymas, gulbis, keltava, kezdulas, dirsyti, apstuoti, bumborys, kiltas, katukas.

Antraštė:

blanda

Reikšmė:

bastūnas, valkata

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariami dabartinės baltarusių kalbos lituanizmai]. Br. блы́ндаць ‘bastytis, valkiotis be darbo’ || блэ́ндаць ‘t. p.’, блы́нда ‘bastūnas, šlaitas, valkata, slunkius’ || блэ́нда ‘t. p.’ (MC 67, 84, ДС 42). Blesė StB V 9 šalia br. блы́ндаць dar randa r. облы́ндать ir dėl kilmės nurodo la. *blindа̄t, galimą vedinį iš la. blinda ‘bastūnas, slunkius’; dar plg. la. (rytuose) blìndêtiês ‘bastytis, valkiotis, dykinėti’ EH I 229. Pastarieji, kaip rodo jų fonetika, yra gauti iš lietuvių (ar kuršių). Lietuvių kalboje iš blind- || blend- || bland- šaknies (tos pat, kaip ir slavų žodžiuose – s. r. блясти, бляду ‘klysti’ || r. блуди́ть ‘klaidžioti’ ir kt.) žodžių su baltarusių baltizmais savo reikšme sutampa tik keletas to paties balsių kaitos laipsnio atstovų: blanda ‘bastūnas, valkata’, blañdotis ‘klaidžioti, slankioti, bastytis’, blandýtis ‘t. р.’. Semantiškai jiems artimų neaiškios etimologijos br. trm. бры́ндаць ‘bastytis, slampinėti be darbo, šlepenti’ MC 13, БРС 133, бры́нда ‘bastūnas, valkata’ MC 13, брэ́ндзала ‘t. p.’ MC 95 priskyrimas lituanizmams, pamatu imant lie. brìndos ‘pinikai, nėrinys, rauktinukas’, kuris pats veikiausiai yra slavizmas, labai abejotinas.

Šaltinis:

Urbutis 1969a, 50