Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bloznas, atkerti, svainis, sapnys, gyvata, kirmuo, piktas, Kaunas.

Antraštė:

blõznas

Reikšmė:

nenaudėlis, palaidūnas

Straipsnelis:

(Straipsnyje aptariamas polonizmų vaidmuo lietuvių kalboje, lietuviškų ir skolintų žodžių semantinė sąveika [96].) Lie. blõznas senuose Biblijos vertimuose reiškia ‘baisų padarą, šmėklą’ (LKŽ), Donelaičio kūriniuose blõznas ‘kvailas, kvailys’ = le. błazen ‘klounas, juokdarys, kvailys’ (Sławski SJP). Tačiau senuosiuose žodynuose (ir Kuršaičio) bloznas turi užfiksuotas reikšmes ‘nenaudėlis [97], palaidūnas’, nežinomas le. błazen. Matyt, jos yra paimtos iš šnekamosios liaudies kalbos, nes lietuvių šnektose aptiktos tokios blõznas reikšmės: ‘jaunas, niekam netikęs, silpnas’ (LKŽ), taip pat ‘pienburnis, snarglius’, bet tik ne ‘juokdarys’ ir pan. Pirmoji (literatūrinė) ir antroji (dialektinė) reikšmių grupės tiek skiriasi, kad autoriai LKŽ pateikia du žodžius: 1. blõznas ‘juokdarys, kvailys’; 2. blõznas ‘jaunas, snarglius’. Matyt, le. błazen ‘klounas, juokdarys, kvailys’ teko konkuruoti su tikrais lietuviškais žodžiais: juokdarỹs, kvai̇̃las, pai̇̃kšas. Blõznas neįsigalėjo „grubiąja“ reikšme, nes ji buvo iš kalbos, tiekiančios „delikatizmus“, dėl to jam teko stoti į eilę žiõplas, [...] nesukẽpėlis. Kadangi naujojo žodžio vidinė forma, skirtingai nuo lietuviškųjų šios eilės žodžių, buvo neaiški, ji čia susiaurėjo ir perėmė pačias „švelniausias“ reikšmes ‘silpnas, neišsivystęs’. Todėl lietuviškai galima pasakyti blõznas medẽlis, blõznas sẽnis ir pan., o lenkų kalbai tas nebūdinga.

Šaltinis:

Адомавичюте 1979, 96–97