Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
blusa
,
rods
.
Rezultatai
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
Lie.
blusà
, la.
blusa
‘t. p.’ giminiški s. sl.
blъcha
‘t. p.’, le. nuo XV a.
pchla
(<
*błcha
), s. č.
blcha
, slov.
bółha
, r.
блоха
‘t. p.’. Kitose ide. kalbose yra panašūs blusos pavadinimai, tačiau atkurti bendros praformos nepavyksta. Panašūs perdirbimai susieti su tabu pasitaiko taip pat ir kituose parazitų pavadinimuose, plg. s. sl.
gńida
,
vъšь
. Iš /nagłosowym/
b-
ar
bh-
: afganų
vraẓ̌a
(<
*brusā
), gr.
ψὐλλα
(
*blusi̯ā
), su
p-
:
plúši-
, arm.
lu
(<
*plusos
f.), alb.
plesht
(<
*pluso-
), lo.
pūlex
(<
*pusl-
); iš ide.
*plouk-
, s. v. a.
flôh
, anglų saksų
fléah
.
Šaltinis:
SłPr
I, 274
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
Gr.
φύλλα
f.,
φύλλος
m. ‘blusa’,
ψύλλος
lyginant su
φύλλα
yra antrinis, turintis priesagą
*-ya
iš
μυῖα
ir t. t. (žr. Chantraine, Formation, 98).
ψυλ-
sudaro dalį aiškiai giminiškų formų grupės. Bet ši dalis yra paveikta metatezės ir skirtingų kaitų, tai trukdo nustatyti bendrą kilmę, kita vertus, tai nestebina tokio liaudiško ir familiariaus žodžio atveju. Turimos formos
*plus-
: arm.
lu
, skr.
plúṣi-
,
*pusl-
: lo.
pūlex
;
*b(h)lus-
: lie.
blusà
; žr. Meillet MSL, XXII, 142, 539 t. su liter. Fraenkel, LEW. s. u.
blusà
, Frisk, Griechisches etymologisches Wörterbuch, Heidelberg, 1954, žr.
φύλλα
. Su metateze
*psul-
ar
*bhsul-
gr. formai dėl liaudies etimologijos galėjo turėti įtakos
φῆν
(žr. Meillet, ten pat).
Šaltinis:
Chantraine DEG
IV (2), 1294
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
[Struktūra]. TReUs. Tik vardažodžodžiams nustatytina: lie.
krušà
, la.
krusa
‘kruša, ledai, Hagel’, r.
kroxá
(sl.
*krъxá
) ‘duonos trupinys’, plg. gr.
κρούω
‘stumiu, smogiu’, t. y. kaip
o-
turinčios šaknies
*krou̯s-
alternantas
*krus-
. Tas pats traktavimas galėtų tikti lie.
blusà
, r.
bloxá
‘Floh’, puštų
wrəẓ̌a
(iran.
*fruṣā
) iš
blusáh₂
(resp.
*pl-
).
Šaltinis:
Rasmussen 1989
, 169
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
[Galime spėti, kad tose ryt. iran. kalbose, kurios savo kilme yra sãkų (sãkų kalba – viena iš skitų tarmių, paliudytų VII-X m. e. a. rašto paminklais iš Rytų Turkestano) tarmių tęsiniai (t. y. afganų resp. puštų bei Pamyro priekalnių kalbose) yra išlikę pėdsakų, liudijančių apie savitus šių iran. kalbų santykius su europinėmis kalbomis:] Afgan.
wrəẓ̌a
(<
*bruša-
) ‘blusa’ – s. sl.
blъxa
,
blъšica
, r.
блоха
, lie.
blusà
.
Šaltinis:
Абаев 1965
, 13
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
Pr.
*blus-
atstatoma pagal vietovardžius:
Bluskaym
,
Bloskaymen
. Siejama su lie.
blusà
, la.
blusa
.
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 236
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
Toks sugretinimas, [kuris atspindi tik iranų-baltų ir slavų kalbų paraleles], būtų (Abaev SEJ 13) afganų
wrəža
(<
bruša-
) ‘blusa’ ~ s. bažn. sl.
blъxa
,
blъšica
, r.
bloxa
, lie.
blusà
, tačiau čia, kaip rodo iš dalies tikriausiai dėl tabu pakitusios kitų kalbų paralelės, nėra joks atskiras ypatingas bl.-sl.-iran. atitikimas. Plg. Pokorny 102, Vasmer REW I 94, Fraenkel 51 t. ir Frisk 140 t. [Abaev SEJ = Abaev Skifo-evropejskie izoglosy. Na styke vostoka i zapada, Moskva 1965].
Šaltinis:
Cvetko-Orešnik 1985, 178
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
[Bendraide. žodis – ] arm.
lu
, gen.
luoy
‘blusa’. […] Ide. žodžiai, reiškiantys ‘blusa’, yra visi panašūs, bet jų negalima išvesti iš bendros pamatinės formos: plg. ypač Meillet, MSL XXII, 1922, 142 t.; Specht, Ursprung, 1944, 42 t. ir Havers, Sprachtabu, 127. Peržiūrėjus medžiagą: s. i.
pluṣi
, s. bažn. sl.
blucha
, lie.
blusà
, ags.
fleah
, s. v. a.
floh
, gr.
ψύλλα
ir lo.
pulex
, glaudžiam gretinimui su arm. k. lieka tik: s. i.
pluṣi
ir alb.
plesht
‘blusa’.
Šaltinis:
Solta 1960
, 41
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
Lie.
blusà
‘Floh’, la.
blusa
‘Floh’, pr.
Bluskaym
: s. r.
blъcha
.
Šaltinis:
Каралюнас 1966
, 123
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
[Ginama Martinet‘o teoriją, pagal kurią ide. laringalai tapo *
k
prieš *
s
:] lo.
pūlex
‘flea’ < *
puslah₂-s
, su metateze iš *
plusah₂-s
, plg.
ā
-kamieną turinčius lie.
blusà
, gr. ψύλλα, paštų
wrəẓ̌a
,
o
-kamieną – gr. ψύλλος, arm.
low
.
Šaltinis:
Olsen 2010a
, 208
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
[Aptariami atvejai, kuriuose bl.(-sl.) *
bl
- atitinka *
pl(H)
- kitose ide. kalbose. Pvz.:] lie.
blusà
, la.
blusa
, pr. toponimas
Bluskaym
, s. bžn. sl.
blъcha
, sr.-kr.
bùha
, s. č.
blcha
: s. i.
plúṣi
-, arm.
lu
, gr. ψύλλα (veikiausiai *
psuli̯-a
< *
pl(H)usi
-), alb.
plesht
, lo.
pūlex
, vok.
flōh
, s. ang.
fléah
.
Šaltinis:
Hamp 2006
, 117
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
Smoczyńskis (2007, 62), aiškindamas žodžio
blãkė
kilmę, teigia, kad pradinis junginys
bl
- kilo iš *
pl
-, plg. bl.-sl. *
blusā
f. ‘flea’. Šie žodžiai artimi ir semantiškai – abu yra maži besparniai vabzdžiai, siurbiantys žmonių ar gyvūnų kraują. Plg. sl. *
blъxa
f. ‘flea’: č.
blecha
, s. r.
блъха
, r.
blocha
, s. le.
błcha
, demin.
błeszka
; le.
pchła
, sr.-kr.
bùha
. Atitikmenų su pradiniu *
pl
- yra ir kt. indoeuropiečių kalbose (žr. Pokorny 1959, 102; Sławski 1974, 273–274), plg. bendrareikšmius s. i.
plúsi
- m.; lo.
pūlex
, -
icis
(< *
puslik
- < ide. *
plusi
-); arm.
lu
(< *
plusos
); alb.
plesht
m. (< *
pleusta
-, žr. Orel 1998, 333); ang.
flea
, s. ang.
fléah
, vok.
Floh
, s. v. a.
flôh
; gr.
ψύλλα
f. (< *
psuliă
< ide. *
plusī
-). *
Bl
- ir *
pl
- variacija tikriausiai būdinga ir iraniečių kalboms: puštūnų
wrə́ẓ̌a
‘flea’ (< iraniečių *
brušā
, žr. Morgenstierne 1927, 91) prasideda skardžiąja fonema *
b
-, o kiti žodžiai – labialiniu priebalsiu *
f
- (< i.-ir. *
p
-, žr. Rastorgueva, Edelman 2007, 79–80). Plg.
blãkė
.
Šaltinis:
Witczak 2010
, 301–304
Antraštė:
blusà
Straipsnelis:
[Aptariami sanskrito
i
kamieno baritonai.] Spėjamas baritonas s. i.
plúṣi-
. Ide. praforma negali būti rekonstruota dėl nereguliarių (su tabu susijusių) pakitimų atskirose kalbose, plg. gr. ψύλλα, lie.
blusà
, lo.
pūlex
, s. v. a.
flōh
etc.
Šaltinis:
Lubotsky 1988
, 30
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas