Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: brangus, spangis, orė, smelys, aigaras, eislus, gardinys, kaulinė, prėmenė, pirmapradė, splendėti, apstėgti, styvas, baublys, bėda, mataras, tasai, dumplės, rogutės, apvalus, lupata, prūsas, brėška, laipta, dergus, pritremti, paskum, jerubė, kumštas, mėlys, kukė, varinė, kamšus, bardarokšt, digus, briautis, delčė, kleipti, kaimyninis, lašėti, prakurėjas, žandas, laipsnus, brazgėti, našus, družti, alvas, monyti, svikis, rembėti, suprantu, tabalda, gaidrus, lapė, įniršti, tagatės, dumšlėtis, spardyti, varža, grublas, girdyti, garmuolis, skrobla, sailas, suvis, susikalbasyti, kungas, rudzpūkis, muma.

Antraštė:

brangùs

Straipsnelis:

Pr. *brang- atstatoma pagal Brangut. Siejama su lie. brangùs, la. brangs; v. v. a. prangen (žr. Stang, Lexikalische Sonderu:bereinstimmungen zwischen dem Slavischen, Baltischen und Germanischen, 1972, 16).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 246

Antraštė:

brangùs

Reikšmė:

už ką daug mokama, kas reikalauja didelės kainos; reikalaujantis daug jėgų, vargo, sunkiai atliekamas; mielas, malonus, gerbiamas; branginamas, vertinamas; didelės vertės

Straipsnelis:

La. brangs ‘resns, tukls; liels; labs, lielisks’ ir lie. brangus ‘už ką daug mokama, kas reikalauja didelės kainos; reikalaujantis daug jėgų, vargo, sunkiai atliekamas; mielas, malonus, gerbiamas; branginamas, vertinamas; didelės vertės’ etimologizuojami taip: 1. Pasak Fraenkelio (LEW I, 54), lie. brangus yra senas veldinys, etimologiškai sietinas su lie. brángti, brìngti ‘kļūt dārgākam, sadārdzināties’; 2. Pasak Endzelyno (ME I, 237), la. brangs dėl nepakitusio bl. *an yra skolinys iš kuršių arba lietuvių kalbų ir yra sietinas su vok. Prunk resp. vid. vok. aukšt. prangen ‘lepoties, greznoties’; 3. Pasak Karulio (LEV I, 141), la. brangs yra senas veldinys, kurio reikšmių genezė aiškintina taip: ‘uztūcis’ > ‘tukls, resns’, > ‘labs, vērtīgs’, tapi pat ‘liels, stiprs’ > ‘dārgs’. Remiantis šiomis etimologijomis, la. k. leksema išlaikė seniausią reikšmę ‘resns, tukls’. Buhārina, remdamasi la. k. 18–20 a. duomenimis, teigia, kad pirminė brangs reikšmė buvusi ‘lielisks, labs’, o konkretesnė reikšmė ‘resns, labi pabarots, liels’ išriedėjusi iš pirmosios, abstraktesnės.

Šaltinis:

Buhārina 2000, 157–160

Antraštė:

brangùs

Reikšmė:

tukls, resns; labs, vērtīgs; dārgs

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariamos lie. ir la. k. būdvardžių semantinių pakitimų priežastys.] Iš ekstralingvistinių priežasčių minėtinos istorinės priežastys, iliustruojamos semantiniu leksemos lie. brangùs pakitimu ‘tukls, resns’ → ‘labs, vērtīgs’ → ‘dārgs’, mat baltų prokalbėje dar nebuvo brangumo ir pigumo sąvokų.

Šaltinis:

Trumpa 2007, 89

Antraštė:

brangùs

Straipsnelis:

Lietuvių kalbos istorijoje pastoviojo kirčiavimo būdvardžiai gausiai perėję į mobilųjį kirčiavimą, pvz., s. lie. brą́gus a. p. 1 → lie. brangùs a. p. 3, nors bendrų sutapimų abiejų akcentinių paradigmų kreivės labai nedaug.

Šaltinis:

Olander 2009, 145