Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: brunšė, duоlis, -ė, dievo karvutė, griežlė, gūžys, gūžis, kerežis, gunkšlė, dukšterti, kadan-g(i), išduiti, kaukšinti, dievo juosta, grąžtas, gilendra, gilendrė, gerviauogė, dieviškai, draugskundėjas, bandodaržis, keidašyti, ašokliai, geležuonys, įgauti, įgauna, kemėroti, įsižagti, kankoraižis, gungsėti, brukti, braukti, bikšės, gręžti, inkštiras, drėžti, burkti, -ia, išmonė, ež(e)gys, apušė, braukti, braukia, ankstain(i)ais, į(si)graudinti, gruodiškas, kiaugždėti, ėskus, -i, gaišinti, brešyti, elkūnė, kaduginis, -ė, kalbti, kalbsta, būžinas, dešimteriokas, kenkti, kenkia, bristi, brenda, bruišė.

Antraštė:

bruñšė

Straipsnelis:

žr. bruišė

Šaltinis:

Непокупный 1976, 133–135

Antraštė:

bruñšė

Straipsnelis:

Pr. brunse ‘mekšras’ artimai siejasi su lie. trm. bruñšė, brunšis, bruñšas, bruĩšė, bruĩšis, bruižė, bruižis. Formas bruĩšė, bruižė, jeigu jos nėra -un- dialektinis pakitimas prieš priebalsį kaip latvių tarmėse, galima paaiškinti veiksmažodžių brùižti ‘vyti’, ‘stumti’, bruĩkšti (bruĩškia) ir pan. trauka. Dar Būga RR III, 179 spėjo, kad lie. žodžiai yra skolinti iš prakuršių *bruńše, davusio kuršių *brunse, kuris tiksliai sutampa su pr. brunse. Jie yra ide. *bhrū-n- : *bhrou-n- ‘rudas’, ‘spindintis’ tęsiniai.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 256–257

Antraštė:

bruñšė

Straipsnelis:

[rec. kn.: René Lanszweert. Die Rekonstruktion des Baltischen Grundwortschatzes…, 1984] […] p. V–VI pateiktas ketvirtis šimto baltų kalbų specifinių leksikos bendrybių, neįeinančių į branduolinę leksiką, tik šiaip pratęsiančių Stango gramatikoje randamų [71] tos rūšies pavyzdžių virtinę (beje, pr. brunse, lie. bruñšė ir panašūs žuvų pavadinimai, išaugę iš germanizmų, į šią draugę nelabai tinka).

Šaltinis:

Urbutis 1986a, 71–72

Antraštė:

bruñšė

Straipsnelis:

žr. meisa

Šaltinis:

Vitkauskas 1978, 65