Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: bruzdėti, karštas, dėmė, gugėti, graužas.

Antraštė:

bruzdė́ti

Reikšmė:

šėlti, dūkti, skubėti

Straipsnelis:

Pragerm. BREGD-A- ‘ištraukti, išimti, zücken’ (s. isl. bregða; nusako be galo įvairius ir beveik tik greitus judesius, kurie kilę iš ‘krūptelėti, trūkčioti, tvyksėti, gūžtelėti, ištraukti, išimti’; tr. ‘ištraukti, išimti, mesti, sviesti, moti, mojuoti, vėtyti, suptis, švytuoti’; ‘nukrypti, skirtis, pakeisti, perdirbti’; ‘(su)laužyti, nustoti, liautis, nubusti’; ‘iš naujo suvynioti, apsukti (kuo)’; ‘peikti, barti’; refl. ‘lakioti, zuiti, apgauti’, s. ang. bregdan ‘ištraukti, išimti, mojuoti, vėtyti, supti(s)’, ‘nupinti’, ‘pakeisti, perdirbti, apgauti, suklaidinti’, s. fryzų breida ‘ištraukti, išimti, ziehen’, s. v. a. brettan ‘t. p.’, v. v. a. bretten), [130], germ. bregd-a- neturi jokios patikimos etimologijos (šiaip jau gretinama su go. braƕ augins ‘akimirksnis’. Su pastaruoju galėtų sietis germ. žodis, reiškiantis ‘akies vokas’ (kartais ši reikšmė išvirsta į sąvoką ‘blakstiena’), kuris pamatuotas brǣgw- : s. isl. brá, s. ang. brǣwas, s. saks. brāha, s. v. a. brāwa; toliau v. v. a. brehen ‘žibėti, šviesti, spindėti; panašiai s. isl. brjá ‘žėrėti, švytėti’ ir braga ‘mirgėti, mirguliuoti’, taip pat ir r. ang. breahtum-hwæt (ir berhtm-) ‘labai greitas, kaip akimirksnis’ ir galiausiai adj. berht-a- ‘šviesus, skaistus’. Visų šių vedinių patikimu, ar kai kurių ir abejotinu, laikytinas pamatas germ. brehw- 1. ‘šviesus, skaistus’, 2. ‘mirktelėti’ geriausiai siejasi su lie. mer̃kti [~ - A. G.!] ‘pridengti akis vokais, mirksėti’. Taigi < *merg- / mregᵘ̯-. Žinoma, mr → br nėra pakankamai pagrįstas. Germ. bregd-a- lyginti su breh(w)- negalime ir dėl semantikos, ir dėl formalių priežasčių. Taigi svarstydami apie germ. bregd-a-, pastarajai turime suponuoti prolytę *bhregh- (reikalui esant *mregh-), kuriai iš aukščiau paminėtų giminiškų žodžių šeimos neatrasime nė vieno aiškaus atitikmens. Vadinasi, siūlau germ. bregd-a- ir germ. breh(w)- atskirti, tačiau negaliu pasiūlyti patikimesnės etimologijos. Germ. bregd-a- gretinu kaip bandymą [131] su: s. i. bhuráti ‘laksto, šmėžuoja, krūpteli, gūžteli, spurda, nekantrauja’. Germanų kalbose išsamiau paliudyti keli žodžiai, reiškiantys ‘greitas, schnell’, kurių pamatu galime laikyti bhres- : v. air. bras ‘greitas, audringas, veržlus, trokštantis, godus’, lie. bruzdùs ‘greitas’, bruzgùs ‘t. p.’, bruzdė́ti ‘šėlti, dūkti, skubėti’, s. bažn. sl. brъzo ‘greitas, skubus’. Savo forma gana nuošaliai stovįs lo. confestin ‘tuoj pat’ (iš -r-st).

Šaltinis:

Seebold 1970, 129–132

Antraštė:

bruzdė́ti

Straipsnelis:

žr. burzdus

Šaltinis:

SłPr I, 427

Antraštė:

bruzdė́ti

Straipsnelis:

Fraenkelis lie. bruzdùs, bruzdė́ti = brū̃sti sieja su briaũgzti, briauzgiù ‘kvailas nesąmones taukšti, plepėti’, kuris turi seną u (Fraenkelis nekelia minties dėl sąsajos su lo. festīnāre ‘skubėti’, [pagal kurį Pokornas 143 rekonstruoja šaknį ide. *bheres-]). Vis dėlto tokia sąsaja nepriimtina. Prof. Kortlandas mane informavo, kad r. borzój ‘greitas’ < *bъrz-, lie. bruzd- suponuoja *burzd-. Bl.-sl. žodžiams rekonstruotina *br̥z- (< *b(h)r̥ǵh-) arba, sekant Pedersenu, IF 1909, XXVI, 293, *br̥TT (T = dantinis sprogstamasis priebalsis, TT minkštasis lie. zd, sl. z). Bet kokiu atveju šios formos neturi nieko bendro su ide. *bhris- [rekonstruota pagal velso brys, nulinio šaknies *bhers-ti > lo. fest- laipsnio].

Šaltinis:

Schrijver 1990, 246

Antraštė:

bruzdė́ti

Reikšmė:

judėti, krutėti; brazdant skubiai eiti, važiuoti; nerimti, maištauti

Straipsnelis:

Prasl. *brъzditi (bžn. sl. brъzditi ‘gabenti’, č. brzditi ‘stabdyti’, le. bruździć ‘kurstyti, raginti; trukdyti’, r. dial. бороздить ‘niekus kalbėti; trukdyti’) giminiškas veiksmažodžiui brùzdinti ‘skubinti, ginti; tempti; triukšmauti’, kuris yra kauzatyvinis vedinys iš lie. bruzdė́ti, brùzda, -ė́jo ‘judėti, krutėti; brazdant skubiai eiti, važiuoti; nerimti, maištauti’ (: la. bruzdêt). Galima rekonstruoti interj. bl.-sl. *bru-zd-, su bendra baltams ir slavams finalės priebalsių samplaika *-zd-.

Šaltinis:

Jakulis 2004, 134