Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
bùrti
Straipsnelis:
Gr. φάρμακον, φαρμακóς, φάρμακος: A. φάρμακον, -ου neutr. ‘vaistažolė, augalas, vartojamas medicinoje ir magijoje’ [1178]. B. φαρμακóς, -οῦ m. 1. ‘atlyginimas, išperkama auka’ […]. C. φάρμακος, -ου m. ir f. […] ‘nuodytojas, -a; burtininkas, -ė; raganius, magikas’. Gr. φάρμακον yra izoliuotas pačioje graikų kalboje, todėl galima galvoti apie pasiskoliną žodį, kaip yra turbūt ir su augalų pavadinimais αἴσακος, ἀμᾱρακος, πιστάκη (Chantraine, La Formation des noms en grec ancien, 1933, 376, 384; Schwyzer, Griechische Grammatik I, 1939, 497). Tačiau dažnai mėginama rasti ide. etimologiją – φάρμακον galįs būti *φαρμαξ tematizacija (iš čia kilęs denominatyvas φαρμάσσω). Pats *φαρμαξ su išplėtimu iš neutr. *φαρμα (plg. ἕρμαξ/ ἕρμα, λεῖμαξ / λειμών, λύμακες / λῦμα; taip pat žr. Osthoff, BB 1899, XXIV, 114t.). Taigi: 1) Osthoffas, ten pat, sugretina su lie. bùrti, la. bur̃t ‘žavėti, burti, kėrėti’ ir atstato *φαρμα ‘burati, kerai, apžavai’, 2) Havers, IF 1909–1910, XXV, 375t., *φαρμα, lie. bùrti ir t. t. sieja su *bher- ‘kirsti, kapoti, suduoti’ – *φαρμα esąs demonų suduotas „smūgis“, o φάρμακον – vaistas prieš šį smūgį (contra, Pokorny IEW, 135); Pisani, Rendiconti dell Istituto Lombardo, 1939–1940, LXXIII, 497 įžvelgia *φαρμα-κον ‘mikstūra, skirta būrimui’, su antruoju žodžiu, padarytu iš μάσσω (nepagrįstas darinys – μάσσω niekada neina antruoju kompozito žodžiu). Wharton, Etyma graeca, 128, φάρμακον sieja su φύρω ‘tirpdyti, skiesti’; tas pats aiškinimas ir Grošelj, Notes d'étymologie grecque, Ljubjana, 1956, 56. Šie keturi mėginimai neišlaiko kritikos, nes jie nekalba apie pagrindinę φάρμακον reikšmę ‘vaistažolė’. Labiau viliojantis dalykas būtų susieti *φαρμα: a) arba su φέρω (φάρω), vadinasi, ‘žemėje augantis augalas’ (plg. Iliada 11, 741 ir Odisėja 4, 230), su φαρ-, kaip ir žodžiuose φάρω, φαρέτρα [...]; tada turėtume tą pačią semantinę paralelę, kaip ir alb. bār ‘žolė, šienas’ ir taip pat ‘vaistažolė’ (Kretschmer, Glotta III, 1912, 338t. bei VI, 1915, 96 iš dalies pagal Curtius, Grundzüge der griechischen Etymologie, ⁵1879, 300). Vadinasi, *φαρμα būtų φέρμα ‘žemės produktas, derlius’ (Aischilas); b) arba su *bher- ‘pjauti’ (žr. Chantraine DEG IV (2) φάρος) tik dėl semantinės raidos gretintinas su vok. Heu ‘šienas’, t. y. ‘kas nupjauta; das Gehauene’ arba ‘kas pjautina, das zu Hauende’ (Frisk, Griechisches etymologisches Wörterbuch, žr. dubitauter). Galiausiai φάρμακον kilmės klausimas dabartinėmis mūsų žiniomis yra neišsprendžiamas.
Šaltinis:
Chantraine DEG IV (2), 1177–1179
Antraštė:
bùrti
Straipsnelis:
Prasl. bъrtviti ‘kalbėti neaiškiai, nesuprantamai’ < prasl. bъrtviti ‘burti, kerėti’ (plg. lie. bùrtvis ‘burtininkas, raganius’, bùrti ‘spėti, kerėti’). Lie. bùrti savo ruožtu yra kilęs iš *bùrti ‘daryti įpjovas, rantus’ (plg. lie. bùrtas ir prasl. bъrtь ‘drevė, luobas’) (Этимилогический словарь славянских языков 1976, III, 132–133). Prasl. bъrti vėliau buvo išstumtas prasl. gatati, kuris neturi baltiškų paralelių.
Šaltinis:
Мартынов 1983, 48
Antraštė:
bùrti
Straipsnelis:
Pr. *burt- atstatoma, remiantis vietovardžiais: nom. pr. Burthe; Burtin; Burtims, Burtim. Siejama su lie. bùrtas, bùrtai, bùrti; la. burts, bur̂ta, bur̃ti; sl. *bъrtъ.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 226–227
Antraštė:
bùrti
Reikšmė:
zaubern
Straipsnelis:
Paskutinis sakinys (žr. Fraenkel LEW s. v. bùrti – „Anders […].“) E. Fraenkelio žodyne yra paties etimologinio žodyno autoriaus klaida. Aš tik pasakiau (žr. Machek, Recherches dans le domaine du lexique balto-slave, 1934, 20, o ne „17tt.“), kad nesutinku su Endzelyno siūlymu buri, la. burt sieti su bъrtь ‘miško, skobtinis avilys, Waldbiennenstock’. Apie bùrti iš viso nekalbėjau!
Šaltinis:
Machek 1961, 356
Antraštė:
bùrti
Straipsnelis:
Prasl. bъrtviti ‘neaiškiai, nesuprantamai kalbėti’ < prasl. bъrtviti ‘burti, kerėti’ (plg. lie. bùrtvis ‘burtininkas, raganius’, bùrti ‘spėti, kerėti’). Lie. bùrti savo ruožtu yra kilęs iš *bùrti ‘daryti įpjovas, rantus’ (plg. lie. bùrtas ir prasl. bъrtь ‘drevė, luobas’) (Этимилогический словарь славянских языков, III, 132–133). Prasl. bъrti vėliau buvo išstumtas prasl. gatati, kuris neturi baltiškų paralelių.
Šaltinis:
Мартынов 1983, 48
Antraštė:
bùrti
Straipsnelis:
Pr. *burt- atstatoma, remiantis vietovardžiais: nom. pr. Burthe; Burtin; Burtims, Burtim. Siejama su lie. bùrtas, bùrtai, bùrti; la. burts, bur̂ta, bur̃ti; sl. *bъrtъ.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 226–227
Antraštė:
bùrti
Straipsnelis:
Paskutinis sakinys (žr. s. v. bùrti – Anders[…]) E. Frenkelio žodyne yra paties etimologinio žodyno autoriaus klaida. Aš tik pasakiau (žr. Rech 20, o ne „17 f. f.“), kad nesutinku su Endzelyno siūlymu buri, la. burt sieti su bъrtь ‘Waldbunenstock’. Apie bùrti iš viso nekalbėjau!
Šaltinis:
Machek 1961, 356
Antraštė:
bùrti
Straipsnelis:
žr. burtvis
Šaltinis:
Мартынов 1980 (1981), 20—21
Antraštė:
bùrti
Reikšmė:
zaubern
Straipsnelis:
[Ginama teorija, kad ide. sprogstamųjų veliarinių priebalsių sistema buvo *k : *kʷ, o *k̑ atsirado iš *k palataliniame kontekste.] Teorija, pagal kurią baltų-slavų kalbose *kʷ buvo atsakinga už raidą *r̥ > *ur, yra problemiška, plg. lie. bùrti ‘zaubern’, la. bur̃tains ‘mit Kerbschnitzerei versehen’ vs. lie. biržìs ‘Ackerfurche’, kilęs iš šaknies *bʰer(H)- / *bʰr̥(H)- ‘schneiden, kerden, bohren, spalten’ (plg. lo. feriō, -īre f. ‘schlagen, stoßen’).
Šaltinis:
Lipp 2009a, 25

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas