Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: busti, protauti, pekas, dulka, tarp, daubti.

Antraštė:

bùsti

Straipsnelis:

žr. baũsti

Šaltinis:

Мельничук 1967 (1969), 61–62

Antraštė:

bùsti, buñda

Straipsnelis:

žr. budėti

Šaltinis:

Куркина 1966 (1968)b, 384

Antraštė:

bùsti

Straipsnelis:

[Jeigu leksemoje galime įžvelgti morfologinio archaizmo pėdsakų arba pastaroji turi etimologinių atitikmenų giminiškose kalbose, tai tokios lyties infiksas, be abejo, yra žilos senovės dalykas. Iš tokių etimologinių atitikmenų minėtini:] lie. bundù : gr. πυνθάνομαι.

Šaltinis:

Puhvel 1960, 29

Antraštė:

bùsti

Straipsnelis:

Gr. πυνθάνομαι ‘mokytis, teirautis, klausti’. [954…] Sena šaknies *bheu-dh- žodžių šeima su tiksliais atitikmenimis įvairiose ide. kalbose. Esamojo laiko šaknis su balsiu ε πεύθομαi atliepia skr. bódhati, med. -te ‘būti budriam, suprasti’, av. baoδaiti, -te ‘būti budriam, suprasti’, bet taip pat ir ‘jausti’: slavų kalbose s. sl. bljudǫ ‘sekti, saugoti, prižiūrėti’, r. bljudú ‘sekti, pastebėti’, germ. su faktityvine reikšme ‘pateikti sumanymą, atkreipti dėmesį’, iš kur ‘kviesti’, s. isl. žodyje bjōđa, s. v. a. biotan, su priešdėliu go. ana-biudan ‘įsakyti, paliepti’, faur-biudan ‘ginti’. Germanų kalbų faktityvinės vartosenos atvejai atsirado iš nepriklausomos raidos kretiečių πεύθω ‘priversti žinoti’ ir baltų kalbų lietuvių kauzatyve baudžiù, baũsti. Skr. faktityvas bhodháya-ti reiškia ‘sumanyti, mokytis, bendrauti’. Vadinasi, ide. *bheudh-e- (-ti, -tai ar -toi) atitinkamai reiškė ‘būti budriam, budinti’ ir galėjo skirtingai specializuotis. Reikšmė ‘teirautis’ yra būdinga graikams, taip pat kaip reikšmė ‘jausti’ – iranėnams, reikšmė ‘įsakyti’ – germanams, ‘bausti’ – baltams arba dar s. air. apeliatyve buide reikšmė ‘atpažinimas’. […] Dėl esamojo laiko su nosiniu πυνθάνομαι galima priminti lie. bu-n-dù, inf. bùsti, su kauzatyvine priesaga bú-dinu, -inti bei keltų ad-bond ‘pranešti’, ussbond ‘atsisakyti’. Kalbama apie produktyvias priesagas; dar žr. Pokorny 150, Mayrhofer EWA II, 449.

Šaltinis:

Chantraine DEG III, 954–955

Antraštė:

bùsti

Straipsnelis:

Pr. budē ‘budėti’, nors ir neturi intarpo, siejasi su lie. buñda ir su kitais tiksliais slavų kalbų atitikmenimis: s. sl. БЪЗБЪNѪТИ, taip pat sindhų ḇundhaṇu ‘klausyti’ (: ḇujhaṇu ‘suprasti’ < *budhya-), plg. bund- (Bhaṭṭikāvya, žr. Wackernagel Ai. Gramm. I, 129; Turner Comp. Etym. Dict. Nep. 1931, 452; Schmid Nasalpraes. 1955, 39 ir kt.). Pagal Jēgers KZ, LXXX, 1966, 130 schemą: ‘mušti’ (lie. baũsti) > ‘raginti kirčiu’, ‘budinti’ (lie. bùdinti, la. budinât) > ‘keltis’ (lie. pasibausti) > ‘ketinti’ (lie. baũstis).

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 258–259

Antraštė:

bùsti

Reikšmė:

to wake up

Straipsnelis:

žr. budėti

Šaltinis:

Kroonen 2011, 102