Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: cinorius, vapsa, ave, manimi.

Antraštė:

cinorius

Reikšmė:

laukys (Fulica atra L.)

Straipsnelis:

Šis tarminis laukio vardas veikiausiai pasidarytas iš polonizmo cinà (LKŽ II 33; plg. le. cyna) ‘alavo ir švino lydinys’, nors galėtų būti ir iš tos pačios reikšmės germanizmo cinas (plg. vok. Zinn). Marijampolės apylinkėse, kur pažįstamas žodis cinõris, cinas vartojamas reikšme ‘plikė’ – plg. laũkė ‘plikė’ [ir laukỹs (: laũkas ‘plikas, su dėme kaktoje’)]. Sudurtiniai žodžiai cinakãktis ‘plikakaktis’ ir cinãkis¹³ [13 išnaša: Žodžių cinakãktis bei cinãkis pirmąjį sandą greičiausiai sudaro cinà. Tai rodytų šių žodžių geografija: visi trys vartojami Žemaičiuose, o cinas vartojamas daugiau į pietus ir į rytus] ‘arklys baltomis, žvairomis akimis’ savo reikšmėmis labai primena būdvardžio laũkas, -a dūrinių laukakãktis, laukaũsis reikšmes. Dar labiau žodį laũkas, -a primena savo reikšmėmis kitas labai į ciną panašus skolinys, būtent cìnkas ‘dėmė; dėmėtas gyvulys’ ir jo hibridinis darinys cinkakãktis ‘kas su cinku (dėme) kaktoje’ […]. Cina(s) ir cinkas tiek fonetiškai, tiek pagrindinėmis reikšmėmis (abu reiškia šviesius metalus) panašūs žodžiai. Jų vartosena šnekamojoje kalboje galėtų būti sumišusi. Reikšmės skirtumas tarp tokių jų darinių kaip cinakãktis ir cinkakãktis labai nedidelis. Taigi, nors LKŽ ir nefiksuoja žodžio cina(s) reikšme ‘balta dėmė’, galima manyti, kad cinorius (-is) savo reikšme atitinka cinkakãktį, laukakãktį, laũkį ir yra atsiradęs dėl to paties paukščio požymio – ant kaktos užeinančios baltos plokštelės.

Šaltinis:

Žukaitė 1980, 71