Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė
Paieška
Ieškomas
žodis
Ieškoti fragmento
Paskiausiai ieškota:
dūšia
.
Rezultatai
Antraštė:
dūsià
Straipsnelis:
žr.
dūsauti
Šaltinis:
Топоров ПЯ
A–D, 393–394
Antraštė:
dūšià
Reikšmė:
dvasia
Straipsnelis:
Tačiau šio žodžio [‘síela’] padėtis yra ypač sudėtinga ne tik priešistoriniu, bet ir lietuvių kalbos požiūriu: iš tikrųjų epochoje, artimoje dabartinei, jis įgijo reikšmę ‘dvasia, siela’, kuriai tapus įprastinei, šis žodis (bent jau iš dalies) pakeičiamas slavizmu
dūšià
, pasiskolintu iš le.
dusza
(Fraenkel LEW 144; LKŽ II² 925tt.) [76 išn.: Taip pat ir pr.
dusi
, kuriuo verčiamas vok.
Seele
(Trautmann, Die altpreussischen Sprachdenkmäler, 1910, 325; Endzelīns, Senprūšu valoda, 1943, 164; Toporov, ПЯ A–D, 393tt.; Mažiulis PEŽ I, 241tt.), be abejonės, yra skolinys iš to paties šaltinio, nors la.
dũša
‘dvasinė ir fizinė būklė’ (ME I 530) gali būti paveldėta. Pažymėtina, kad latvių kalboje, skirtingai nei lietuvių kalboje, reikšme ‘siela’ jis yra aiškiai iš senos epochos paveldėtas žodis, plg. naujesnį
dvẽsele
, kuris visų pirma reiškė ‘alsavimas, kvėpavimas’ ir lyginamas su la.
dvasa
, lie.
dvasià
‘alsavimas, kvėpavimas, dvasia ir t. t.’, pr.
nādewisin
(acc. sg.) ir su s. sl. (bažn.)
duša
, le.
dusza
ir t. t. ‘siela’ (ME I 536t., 537; Fraenkel LEW 115t. s. v.
dvė̃sti
; Trautmann, Baltisch-Slavisches Wörterbuch, 1923, 381)], esančiu ne tik senuosiuose raštuose, bet paliudytu ir dabartinėje kalboje (net labiau ne raštų kalboje) tiek psichologinės, tiek religinės plotmės reikšme [77 išn.: Įdomi šia tema lietuvių kalbininkų, pvz., Būgos ir Balčikonio, diskusija. Pirmasis (RR I 105–107) konstatavo, kad raštų kalboje
dūšià
atsirado pakeitusi įprastinius
síela
arba
vėlė̃
(plg. la.
velis
, paprastai
veļi
‘mirusiųjų sielos’ ir t. t.; Fraenkel LEW 1218t. s. v.
vė̃lės
, ME IV 530t.), siūlydamas reikšme ‘siela’ vartoti
síela
, kuris, jo manymu, reiškė būtent ‘animus’, o
vėlė̃s
reikšmę apibrėžė ‘mirusiojo siela’. Antrasis
J. Balčikonis, Gimtoji kalba 1935 (9), III, 107t.) manė kitaip:
síela
turėjo tik psichologinės plotmės reikšmę, o
vėlė̃
buvo įprastas tik religinėje sferoje. Pažymėtina, kad dabar lietuvių
síela
taip pat gali turėti ir religinės plotmės reikšmę. Tai matome iš LKŽ, kur šiuo atveju
síela
[157] paaiškinama žodžiu
dvasià
. Iš tiesų Lyberio žodyne po žodžio
dvasià
yra
síela
ir
vėlė̃
, – pirmas nurodomas tiek psichologinės, tiek ir religinės sferos reikšme; antras – vien tik religinės plotmės reikšme ‘mirusiojo siela’. Žodis, kuris iš tikrųjų reiškia ‘dvasia’ (LKŽ II² 941t.) ir įprastas senuosiuose raštuose, yra
dūšià
.].
Šaltinis:
Ademollo Gagliano 1992
, 157–158
Antraštė:
dūšià
Straipsnelis:
[Recenzuojamas Fennell T. G., Fürecker's dictionary: the first manuscript, Ryga, 1997] Aptariami kai kurie la. k. lituanizmai, vienas jų - la.
dũša
, kildinamas iš lie.
dūšià
. J. Endzelynas tuo kiek abejojo, tačiau toks žodis XVII a. vid. palietuvyje buvo mažai įprastas, todėl gal iš tiesų galėjo būti perimtas iš gretimų lietuvių šnektų.
Šaltinis:
Urbutis 1997c
, 267
Antraštė:
dūšià
Reikšmė:
siela, dvasia
Straipsnelis:
Lie. slavizmas
dūšià
‘siela, dvasia’ < iš br.
душа
, o ne tik iš le.
dusza
, kaip rašo P. Skardžius.
Šaltinis:
Urbutis 1991 (1992)
, 10
Antraštė:
dūšia
Straipsnelis:
[Straipsnyje aptariama etimologinė informacija, kurią pateikia K. Fiurekeris antrajame Latvių-vokiečių žodyno rankraštyje (17 a. 2-oji pusė).] Keli la. k. žodžiai Fiurekerio laikomi lituanizmais (vartojamos santrumpos
lith.
,
Litaw.
,
Litthu.
,
Lithu.
). Vienas iš jų – la.
Duhścha
‘die Gemühts=bewegung’, tačiau ME I, 530 teigiama, kad tiek lie., tiek la. leksemos yra slaviškieji skoliniai.
Šaltinis:
Trumpa 2008
, 142–143
© 2007–2012
Vilniaus universiteto
Filologijos fakultetas