Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: džiauti, minklė, arkligonė, gvėra, veldė, garstyčios, straksėti, tulžti, pelenė, krutėti, briūnas, kubikė, čiabyti, gabėta, svidėti, bučys, priemenė, kriaunė, žudyti, pamatinė, stūksoti, pavydėti, raižas, kęsti, verpelė, gamužas, mundūra, širta, dūduloti, žirgas, šmeras, šinti, slėpti, lamežis, tagatės, griežti, gelžuonis, staklė, kuokė, smagaudė, glėbti, katėkis, lūpotas, kemžti, sauvalė, tetraitė, kumstė, glemžti, kakarynė, kiška, galąsti, atžubu, kukurė, guodėti, gr(i)audus, gylė, sėmenes, kurkė, lupynė, podūkra, virpėti, kėkti, drausmė, žiberklas, šaunus, židinys, čepelinda, spingsėti, gončas, dėloti, žiaudus, blušti, kibėti, kukorė, bušis, žysti, kamunė, ankštaras, narystė, turpės, eiškus, blęstis,, šalva, lekmenė, papautė, lašas, kregėti, drėgti, biųra, bučas.

Antraštė:

džiáuti

Reikšmė:

bėgti, greitai eiti

Straipsnelis:

[Semema ‘džiūti’ (jos tranzityvinis opozitas yra ‘kabinti, dėti, kad džiūtų’) gali remtis ‘išbėgti, ištekėti, išsekti (apie skysčius, sultis)’ :] lie. džiū́ti, džiáuti, la. žût ‘džiovinti’, žaût ‘džiovinti, iškabinėti džiovinti’ : lie. džiáuti ‘bėgti, greitai eiti’, la. žautiês ‘bėgti’, žaut ‘laistyti, lieti, smarkiai lyti’, s. i. dhavate ‘jis bėga, teka’, gr. θέιο ‘bėgu’.

Šaltinis:

Karaliūnas 1971a, 18

Antraštė:

džiáuti

Reikšmė:

bėgti, greitai eiti, smarkiai ką daryti

Straipsnelis:

La. žaugâtiês ‘[la.] bez apduoma kāpt, iet’, žauga ‘[la.] tāds, kas iet tur, kur aizliegts’ pamate slypi la. žautiês, žaunuôs, žāvuôs ‘kopti, lipti; [vok.] klettern, hoch steigen’. La. žautiês lietuvių kalboje atliepia džiáuti, džiáuna, džióvė ‘bėgti, greitai eiti, smarkiai ką daryti’. La. žautiês, lie. džiáuti giminaičiai yra: s. i. dhavate ‘bėga, teka’, gr. θὲω ‘bėgu’, θοóς ‘greitas’ (ide. *dheu- > *djāu- ‘bėgti, riedėti; [vok.] laufen, rinnen’. Baltų šaknis *dēu- > *djāu- ‘bėgti, greitai eiti, tekėti’ išplėsta formantu g. La. kalboje šį formantą turi ir leksemos, reiškiančios ‘džiūti’ [13...14]. Lie. džiaũgtis turi šaknyje trumpą diftongą au (< eu), o džiáuti, žaũt rodo buvus ilgąjį diftongą ēu.

Šaltinis:

Karaliūnas 1972, 12–14

Antraštė:

džiáuti

Straipsnelis:

žr. deivoti

Šaltinis:

Urbutis 1972c, 130

Antraštė:

džiáuti

Reikšmė:

kirsti, smogti

Straipsnelis:

[Recenzuojamas T. Sciaškovič

Šaltinis:

Grinaveckienė 1973, 221

Antraštė:

džiáuti

Reikšmė:

kirsti, smogti

Straipsnelis:

Lie. au baltarusių šnektose yra davęs ir atliepą у, pvz., br. джу́кла ‘botagas’ neabejotinai sietinas su lie. džiáuti ‘kirsti, smogti’.

Šaltinis:

Grinaveckienė, Mackevič 1989, 77–78

Antraštė:

džiáuti

Straipsnelis:

[Aptariama bl. ir sl. kalbų pirminių veiksmažodžių, kurių ide. šaknies baigmuo *˚eu-, *˚eHu-, *˚euH-, aktyvinių prezensų ir aoristų raida, žr. Villanueva Svensson 2011, 317ff.] Pradžios dėmens palatalizacija nurodo pirminį pamatinio laipsnio i̯e/o-prezensą ir / arba pamatinio laipsnio aoristo-bendraties kamieną. Kur palatalizacijos nėra – ten pamatinio laipsnio tematinis prezensas, nulinio laipsnio prezensas arba nulinio laipsnio aoristo-bendraties kamienas. Bl.-sl. pardigma prezensas ˚ā̆u̯-(i̯)e/o-: aoristas-bendratis ˚ū-/˚uu̯- tikėtina, tačiau negali būti rekonstruojama vidiniais pavyzdžiais: lie. džiáuti, džiáuja, džióvė, la. žaût, žaûju, žâvu (ē) ‘t. p.’, žr. Fraenkel LEW, 117. Smoczyński (2003, 57ff.) lie. džiáuti siejimas su sl. *dűti, *dy̋ti ‘pūsti, dvelkti’ kiek abejotinas semantiškai. ?Ide. *dʰeuH- ‘greitai judėti; kratyti(s), krėsti’ (LIV, 149f.): s. i. prez. dhūnóti ‘kratyti(s), krėsti’, dhā́vati ‘trinti(s); plauti(s), prausti(s)’, dhū̆vati ‘(nu)mesti’ (plg. Gotō 1987, 185ff., Hill 2007, 183ff.); gr. θῡ́ω, θῡ́νω ‘skubėti, skubinti; niršti’; s. norv. dýja ‘kratyti(s), krėsti; mesti, (pa)mėtyti’.

Šaltinis:

Villanueva Svensson 2011b, 209