Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paieška

Paskiausiai ieškota: dalgis, status, staibus, deja, murza.

Rezultatai

Antraštė:: dal̃gis
Reikšmė:: įrankis žolei pjauti
Straipsnelis:: Pr. doalgis E 546 ‘dalgis’ : lie. dal̃gis ir kt. žr. ME dalgs ir Walde Pokorny I, 812.
Šaltinis:: Endzelīns DI IV (2), 201

Antraštė:: dal̃gis
Reikšmė:: įrankis žolei pjauti
Straipsnelis:: Lie. dal̃gis, dal̃gė, del̃gė, la. dalgs (gal lituanizmas, pr. doalgis daugumos lingvistų nuomone (Fraenkel LEW 81; Berneker, Slavisches etymologisches Wörterbuch, 1924, 207; Walde Pokorny I, 365, 450; ME I, 434), siejasi su s. š. germ. telgia ‘aptašyti, apkapoti, išpjauti’, ags. telga ‘šaka, virbas’, s.-kr. dial. dlaga ‘lenta sulūžusiam kaului sutvirtinti’, č. dláha ‘karna, grindų rąstas (po grindimis)’, le. dial. dłožka ‘grindys’, luž. a.dłožica ‘plytelės kam nors išgrįsti’, o ne su lo. falx, -cis ‘dalgis, pjautuvas’, s. ang. dolg ‘žaizda’ ar s. š. germ. dálkr ‘adata, peilis’, air. delg ‘adata’ (T. Froehde, Griechische und lateinische Etymologien, BB 1981, XVII, 310; J. J. Mikkola, Baltische Etymologien, BB 1899, XXV, 74–75; H. Pedersen, Vergleichende Grammatik der keltischen Sprachen, I, Göttingen, 1909,106; H. Junker, Zu skr. mudrā, IF 1951, XXXV, 276).
Šaltinis:: Мельничук 1966 (1968), 226

Antraštė:: dal̃gis
Reikšmė:: įrankis žolei pjauti
Straipsnelis:: Tirdami dviejų ženklų (oa ir o) vartojimą Elbingo žodynėlyje, lingvistai nepastebėjo reguliarumo. Vis dėlto tam tikrą reguliarumą galima pastebėti: dėl oa (kuris vartojamas tik žodžio viduryje ir, atrodo, kirčiuotas) galima išskirti tris atvejus. Jis gali reikšti: 2) garsą (kuris atitinka lie. a = la. a), pailgėjusį cirkumfleksiniame diftonge pr. doalgis ‘Sense’ E 546 = lie. dal̃gis.
Šaltinis:: Mažiulis 1965, 54

Antraštė:: dal̃gis
Reikšmė:: įrankis žolei pjauti
Straipsnelis:: Pr. *dalg- atstatoma pagal vietovardžius: Dalgantis, Dalgandt, Dallige. Siejama su lie. dal̃gis.
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 291

Antraštė:: dal̃gis
Reikšmė:: įrankis žolei pjauti
Straipsnelis:: Pr. doalgis ‘dalgis’ pirmiausia siejasi su lie. dal̃gis (dal̃gė, del̃gė), la. dalgs (kuris laikomas lituanizmu). Daugelis mano, kad šią žodžių grupę toliau reikėtų sieti su s. š. germ. telgja ‘apipjaustyti’, ‘apkapoti’, tjalga ‘plona šaka’, ‘ilga ranka’, s. v. a. zuelga ‘šaka’; s. air. dlongid ‘skaldyti’, dluige (< *dlogi̯o-), s.-kr. dial. длага ‘lenta prie sulaužyto kaulo pritvirtinti’, č. dláha ‘grindų lenta’ ir kt., luž. a.dłožica ‘lentos skersgalis’ ir kt. *dolg-. Leskien, Der Ablaut der Wurzelsilben im Litauischen, Leipzig, 1884, 323 siūlė praplėsti lie. dal̃gė, dal̃gis vidinius ryšius (kartu ir pr. doalgis) žodžiais: dìlgti, dilgė, dilgùs (plg. dìlgt), plg. notrės dálgo. Kai kurie papildomi aiškinimai yra siūlyti dėl išplėstų šaknų skirtumo. Charpentier, Archiv für slavische Philologie 1920, XXXVII, 51 įžiūrėjo pr.-la. dalkis tąsą iš ide. *dhelk- : *dholk-, siejamą su *dhelg- : *dholg- (pasak Fraenkel LEW, 81, dalkis – germanizmas). Ernout, Meillet³ I, 324 lie. dalgis ir pan. (-gh-) siejo su kitais pavyzdžiais (plg. air. delb ‘forma’) arba visai neturinčiais išplėstos šaknies (lo. dolō, lie. dalìs ir pan.).
Šaltinis:: Топоров ПЯ A–D, 354–356

Antraštė:: dalgis
Reikšmė:: įrankis žolei pjauti
Straipsnelis:: Daugelyje kalbų sąvokoms ‘dalgis’ ir ‘pjautuvas’ žymėti vartojamas vienas žodis (lo. falx ‘pjautuvas, dalgis’, gr. δρέπανον ‘t. p.’). Paprastai šias sąvokas žymintys žodžiai siejasi su žodžiais, reiškiančiais ‘pjauti’ ir pan. Lie. dalgis (> la. dial. dalgs), pr. doalgis giminiški s. air. dlongim, v. air. dluigim ‘nuolauža’, s. isl. telgja ‘didelis peilis’ – visi kilę iš *delgh- (*dlegh-), prailginto *del- varianto, matomo skr. dal- ‘suskilti, subyrėti’. Žr. pjautuvas.
Šaltinis:: Buck 1949, 508

Antraštė:: dal̃gis
Reikšmė:: įrankis žolei pjauti
Straipsnelis:: Pr. doalgis ‘senze (Sense) – dalgis’ E 546 nom. sg. = *dɔ̄lgis, t. y. *dālgis < *dal̃gis (Mažiulis PKP, 46) : lie. dal̃gis ‘t. p.’ (f. ir m.), dal̃gė ir dalgė̃ ‘t. p.’ (LKŽ II² 240 resp. 239); šios lytys tarsi rodytų, kad ir pr. žodis galėjo būti f. bei i-kamienis. Toliau giminiuojasi (plg. Fraenkel LEW, 81 ir liter., plg. dar Pokorny IEW, I, 247; Топоров ПЯ A–D, 355t.), matyt, su lie. dálg-yti (dálg-o, -ė) ‘dilginti’ (LKŽ II² 241), dalg-ùs ‘dilgus, dagus’ (LKŽ II² 241), nu-del̃g-ti ‘smarkiai nudiegti, suskausti’ (LKŽ II² 393), dìlg-a ‘dilgė’ resp. dìlg-ė̃ (dilg-ė̃ ‘t. p.’ (LKŽ II² 548), dilg-ė́ti (dìlg-a, -ė́jo) ‘perštėti’ (LKŽ II² 549), dilg-sė́ti ‘tvinksėti, smilksėti’ (LKŽ II² 551), dilg-t ‘bast, durst (apie skausmą)’ (LKŽ II² 551), dìlg-ti ‘sopėti nuo dilginimo, dilginti’ resp. dil̃g-ti ‘smelkti’ (LKŽ II² 551t.), dilg-ùs ‘dalgus, aštrus’ (LKŽ II² 552) […] reikia galvoti, kad pr. doalgis = lie. dal̃gis darybiškai suponuoja veiksmažodį bl. (dial.) *delg- (: *dilg- : *dalg-) ‘aštriai, pjaunamai durti (dursčioti), besti, badyti’, vadinasi ir ‘kirsti (duriant, bedant pjauti) = kertant pjauti’, plg. lie. : nors ir nepripratęs prie dal̃gio, ale didelį gãbulą (sc. rugių javų lauko, resp. pievos ploto) nubãdė (Ds), kur nubadė (: badýti) reiškia ‘nukirto, nupjovė’. […] kertamì paprastai yra rugiaĩ ir pan., o šiẽnas ir pan. – pjáunamas (žr. ten pat). Tačiau pastaroji žodžių lie. kir̃sti/ pjáuti semantinė distribucija šnektose nėra visuotinė (žr. ten pat), ir, be to, ji negali būti sena, žinant, kad: a) rugiai ir pan. seniau (dar net ir visai netolimoj praeity!) buvo pjaunami pjáutuvu (ne dalgiu!), о šienas ir pan. buvo pjaunamas dalgiù (ne pjáutuvu!) ir b) žodyje lie. pjáutuvas (ir pr. piuclan ‘pjautuvas’!) aiškiai slypi semema ‘pjauti’ (o ne ‘kirsti’!); iš čia darytina išvada: senovėje atitink. baltų gentims buvo a) pjaunami rugiai ir pan. (pjautuvu!), o b) ker̃tamas šiẽnas ir pan. (dalgiu!). Kitaip sakant, reikia manyti: kaip lie. pjáutuvas resp. pr. piuclan yra […] išvesti iš bl. *pi̯au- ‘pjauti’ […], taip lie. dal̃gis = pr. doalgis gali suponuoti bl. *delg- ‘kirsti’ (žr. aukščiau), dėl darybos plg., pvz., lie. brándis ‘(pribrendusi) ankštis’ f. ir m. (LKŽ I¹ 994) ← brend- (brę́sti) […]. Bl. (dial.) *dal̃g-is bei jo pamatinio žodžio bl. *delg- ‘kirsti, kertamai pjauti’ tolimesnė kilmė nėra aiški. Vieni tyrėjai čia įžiūri ide. *dhelg- [95] ‘durti’ → s. isl. dálkr ‘(tam tikras) smeigtukas; durklas’, s. air. delg- ‘spyglys’ (pvz., Pokorny IEW I, 247). Kiti (o tokių daugiau!) nagrinėjamiems baltų žodžiams ieško ide. *delgh- ‘skelti, genėti’ → s. isl. telgja ‘apkapoti, apgenėti’, talga ‘pjovimas, pjaustymas’, ags. telga ‘šaka’, v. v. a. zelga ‘t. p.’, s. air. dlóngid ‘jis skelia’, dluige ‘skėlimas’ (< *dlog-), s.-kr. длага ‘lūžusiai kojai tvarstyti lentelė (skala, skiedra)’, č. dláha ‘t. p.’, i.-iran. *darghas (> mordvių tarvas ‘pjautuvas’) < *dolgho-, apie tai žr. Fraenkel LEW (ir liter.) ir Pokorny IEW I, 196 (ir 194t.); Топоров ПЯ A–D, 355t.
Šaltinis:: Mažiulis 1978a, 95–96

Antraštė:: dalgìs
Reikšmė:: įrankis žolei pjauti
Straipsnelis:: E. Nieminenas straipsnyje „Die Benennungen der Sense in den ostseefinnischen Sprachen“ pastebi, kad la. izkapts ‘dalgis’, kaip ir apskritai baltų i-kamieniai daiktavardžiai, priklausęs senajam baltų leksikos klodui ir neturįs tolygių atitikmenų kitose baltų kalbose (lie. dal̃gis, dal̃gė arba del̃gė, pr. doalgis). Senovės palaikas esąs taip pat lie. tarmėse sutinkama f. i-kamienė lytis dalgìs (dal̃gis ir dal̃gė – jau antrinės linksniavimo kaitos rezultatas).
Šaltinis:: Palionis 1961, 253

Antraštė:: dal̃gis
Straipsnelis:: žr. blaivas
Šaltinis:: Sabaliauskas 1966d, 111

Antraštė:: dal̃gis
Reikšmė:: Sense
Straipsnelis:: Ikiindoeuropietiškajam žodžių sluoksniui priklauso ir lie. dal̃gė, dal̃gis ‘Sense’, sietinas su lo. falx ‘t. p.’ , gr. ζάγκλη, ζάγκλον, iš sikulų dial.; taip pat lie. žìrklės ‘Schere’, sietinas su lo. furcula, iš kurio kilo lo. furca ‘šakutė’; [ir s. v. a. bīhal...]. Lo. falcula, sikul. ζάγκλον· δρέπανον disimiliacijos būdu atsirado iš *dalklo-, šis – iš senesnio *dhalg-klo- : lie. dal̃gis , o lo. furcula, lie. žìrklės – iš *žirg-klės, vedinio iš lie. *žer̃gti ‘die Beine spreizen’. Taigi turime mažą, labai seną tipiškos darybos germ., lo., bl. žodžių grupę iš žemdirbystės ir miškininkystės srities.
Šaltinis:: Pisani 1968, 19

Antraštė:: dal̃gis
Reikšmė:: scythe
Straipsnelis:: Knygoje aptariami pragermanų n kamieno daiktavardžiai, iš kitų kamienų daiktavardžių išsiskiriantys vokaline ir konsonantine šaknies variantų įvairove. Viena iš n kamieno daiktavardžiams būdingų šaknies balsių alternacijų yra *e : *u kaita, ji būdinga ir ‘twig’ reikšmės leksemoms. Rekonstruojami keturi pragerm. *telgō, *tulkᵏaz ‘twig’ kamieno variantai: 1. *telga(n)-, -ōn-: s. ang. telga m. ‘branch, bow’, vid. vok. a. zelch, zelge m. ‘twig’, vok. Zelge f. ‘twig, shoot’, vid. vok. ž. telch m. ‘twig’, vid. olandų tel(e)ch, telgh(e) mn. ‘twig, shoot, arm’, ankstyvoji (dabartinė) olandų telghe ‘ramus’, olandų telg ‘scion’ (→ *telgra(n)-: vid. vok. ž. telgere pl. ‘branches’, ankstyvoji (dabartinė) olandų telgher ‘twig’, s. ang. telgor, telgra m. ‘shoot, twig’); 2. *telgōn-: s. isl. tjalga f. ‘thin twig’, vid. vok. a. zelge f. ‘third „pillar“ in the three-field system’, vok. Zelge f. ‘t. p.’, ? s. ang. telge f. ‘rod’, ang. tellow ‘shoot’; 3. *tulga(n)-: s. ang. tungan tulg ‘root of the tongue’, vok. Zolch m. ‘twig, nozzle’, hessų vok. trm. zulch, Zungenzolch, Šveicarijos vok. zolgge ‘nozzle’ (→ *tulkᵏra-: vid. vok. a. zolcher, zolker m. ‘branch’); 4. ?*tulkᵏa(n)-: olandų tolk ‘small stick’. Visa ši medžiaga leidžia patikimai rekonstruoti paradigmą *telgō, *tulkᵏaz. Etimologiškai šis n kamienas gali būti susijęs su s. isl. telgja ‘to prune’, s. air. dlongid ‘to split’, lie. dal̃gis ‘scythe’ < *dʰolgʰ-. Kita galima giminiškų žodžių grupė: lie. dilgùs ‘stinging’, dìlgė f. ‘nettle’, s. air. delg ‘thorn’, ypač delgae < *delg-en-, bet ši šaknis gali būti rekonstruota ir kaip *dʰelg-, atsižvelgiant į s. isl. dálkr ‘pin, dagger’ < *dalka-.
Šaltinis:: Kroonen 2011, 190–192