Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dešimtas, kemėras, drugys 1, grabėzdai.

Antraštė:

dešim̃tas

Straipsnelis:

Pr. dessīmts (desīmts) 27₂₅ [ir kt.] ‘dešimtas’ : lie. dešim̃tas, s. sl. ДЕСѦТЬ, gr. δέκατος, s. v. a. zehanto ir kt.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 197

Antraštė:

dešim̃tas

Straipsnelis:

Lie. dešim̃tas, la. desmitais, s. pr. dessīmts, gr. δέκατος, go. taíhunda, toch. A śkänt, B śkante śkañce ‘dešimtas’ – tęsia ide. *dem̥-to-s ‘dešimtas’ (: *dem̥, *dem̥-t). Tai tikslūs atliepiniai (forma ir reikšme) šalia sl. *desętъ ‘decimus’: slov. deséti, le. nuo XIV a. dziesiąty, s.-kr. dèsètì-ta -to, bažn. ДЕСѦТЫИ, s. r. ДЕСѦТЫИ, r. деся́тый, br. дзеся́ты. Apie santykį su pirminiu (jak wskazuje zasiąg peryferyjny) ide. *deₑmo-s (skr. daśamá-, av. dasəma-, lo. decimus) žr. Meillet BSL XXIX 29–37, Szemerényi Studies 70, Frisk GEW I 360.

Šaltinis:

SłPr III, 69–70

Antraštė:

dešim̃tas

Straipsnelis:

Pr. dessimts ‘dešimtas’ artimiausiai siejasi su lie. dešim̃tas, la. desmitais, sl. *desętъ (plg. s. sl. ДЕСѦТЬ, le. dziesiąty, r. деся́тый ir pan.); go. taíhunda, s. š. germ. tīunda, s. v. a. zehanto, zehendo, gr. δέκατος ir kt. Šios formos paprastai kildinamos iš ide. *dem̥-to-s (žr. Szemerényi, Studies in I.-Eur. System of Numerals, 1960, 70–71) ir dažniausiai laikomos naujadarais (Meillet BSL 1929, XXIX, 29 ir kt.), išstūmusiais senesnį variantą.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 333–334

Antraštė:

dešim̃tas

Straipsnelis:

Jei Szemerényi *dekm̥t-o-s ‘dešimtas’ analizė [Szemerényi O., Studies in the Indo-european system of numerals. Heidelberg, 1960, 87, 90] yra teisinga, tai ne tipas gr. δέκατος, lie. dešim̃tas, go taíhunda, toch. B śkante [A śkänt], o jau veikiau tipas s. i. daśamá-, lo. decimus rodo daugelyje kalbų tuo pat metu pasirodančią, bet vis dėlto nepriklausomos raidos inovaciją, ir būtent atsiradusią pagal ‘septintas’ analogiją.

Šaltinis:

Rasmussen 1989, 124

Antraštė:

dešim̃tas

Straipsnelis:

Toch. A çäk, B çak ‘dešimt’ su: B pl. çkanma ‘dekados’; A çkänt, B çkante ‘dešimtas’. Akivaizdi giminystė su gr. δέκα, lo. decem, skr. dáça ir t. t. < ide. *dem̥ buvo nurodyta jau Siego, Sieglingo [...]. Žodžio pradžios ç- aiškinimas sudarė pagrindą daugeliui hipotezių atsirasti: ide. *dem̥ > toch. *tek- > *kek (asimiliacija) > *çek- ir t. t. (Pedersen, Tocharisch, 1941, 252: aprobuota Lane, Language 1945, XXI, 22); ide. *dem̥ raida > toch. (*tek- >) *tsek- > *çek- ir t. t. (Schulze, Kleine Schriften (straipsnis pasirodė 1924), 240 t.; Krause GGA 1943, CCV, 34; Krause, Thomas, Tocharisches Elementarbuch, I, 1960, 64 ir 67); ide. *dem̥ raida > toch. *çek- ir t. t. (Evangelisti, Ricerche linguistiche I, 1950, 136: aprobuota Pedersen, [475] Verschlusslauten, 1951, 4 bei Winter, IF 1962, LXVII, 22 t.). Tačiau kadangi ide. *d (palatalizuotas) normaliai duoda toch. c, aš manau, kad senoji forma *cek- paskui pavirto *çek- > A çäk, B çak dėl asimiliacijos *c- į gomurinį: šis aiškinimas pasiūlytas jau Meillet, MSL 1911–1912, XVII, 289 ir prie kurio aš prisijungiau savo Morphologie, 1944, 212. Taip pat žr. ywārçkā greta ywārckā ‘viduryje’ pavyzdį ir t. t. Kelintinės formos A çkänt, B çkante atitinka gr. δέκατα, lie. dešim̃tas < ide. *dem̥to-s (nom. sg. m.) kelintines formas.

Šaltinis:

Windekens 1976, 475–476

Antraštė:

dešim̃tas

Reikšmė:

zehnter, tenth

Straipsnelis:

[Aptariama Derksen (1998) pateikiama pr. tonų distribucija ir diftongų su l, m kirčiavimas]. Pr. dessīmts, dessīmton ‘zehnter, tenth’, plg. lie. dešim̃tas ‘t. p.’

Šaltinis:

Schmalstieg 2001b, 143