Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: derva, vykis, gurdus, tangùs.

Antraštė:

dervà

Straipsnelis:

Pelasgų *τερβινθος (plg. Τερβινθεύς), τέρμινθος ir τερέμινθος ‘terpentininis medis’ < ide. *dereu- ir t. t. ‘medis, (ypač) ąžuolas’ su s. isl. tjara, anglosaksų teoru ir tierwe ‘derva’, lie. dervà, la. dar̃va ‘derva’ (Le pélasgique 138 t.).

Šaltinis:

Windekens 1960b, 111

Antraštė:

dervà

Straipsnelis:

Senasis ‘medžio’ pavadinimas, kurį, pvz., matome gr. δόρυ, sl. *deru̯-o, baltų kalbose neišliko, tačiau jo pėdsakų yra: lie. dervà, darvà, la. dar̃va ‘degutas’; lie. dervė̃ ‘uoksas’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 218

Antraštė:

dervà

Straipsnelis:

Pr. *derv- atstatoma pagal vietovardį Derwayn. Siejama su lie. dervà, la. darva.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 332

Antraštė:

dervà

Straipsnelis:

[Savo darbuose aš jau ištyriau daug graikų kalbos žodžių su -νθος. Visi jie be didelių sunkumų atitinka pelasgų interpretaciją. Aš manau, kad būtų beprasmiška reikalauti atsižvelgti į tuos atitikmenis, kuriuos aš nurodžiau kaip atsitiktinius pavyzdžius.] Pelasgų τέρμινθος, τερέβινθος ir t. t. ‘terpentininis medis’ = s. isl. tjara, anglosaksų teoru bei tierwe ‘derva, medžio sakai’, lie. dervà (Le pélasgique 138 t.).

Šaltinis:

Windekens 1960b, 40

Antraštė:

dervà

Straipsnelis:

Naujas tokio tipo tematinių derivatyvų pilnasis, pamatinis balsių kaitos laipsnis buvo *-e-, plg. lie. dervà, s. ang. teoru ‘smala, degutas’, iš *dru- ( → *deru-), silpnasis *doru ‘medis, mediena’ variantas.

Šaltinis:

Adams 1991, 9

Antraštė:

dervà

Reikšmė:

szczapa smolna, łuczywo; pień, z którego wypala się smołę; żywica; smoła, dziegieć

Straipsnelis:

[Straipsnyje aptariamos bendrų baltų ir slavų kalbų žodžių etimologijos.] […] 3. Sl. *dervo, lie. dervà. Sl. *dervo, s. sl. drěvo ‘drzewo, drewno’ gerai sutampa su lie. dervà, acc. sg. der̃vą ‘szczapa smolna, łuczywo; pień, z którego wypala się smołę; żywica; smoła, dziegieć’. Plg. skolinį iš baltų kalbų suomių kalboje terva (vokalizmas a rytų Lietuvos darvà ir la. dar̂va ‘smoła’ yra antrinis, t. y. tarminis pakitimas er > ar). Tolimesnis sl. *dervo, lie. dervà aiškinimas iš indoeuropeistinės perspektyvos nėra patenkinamas. ESJS 3: 147 teigia, kad prototipai *deru̯-o- resp. *deru̯-ā- kilę iš ide. vardažodžių u kamieno *der-u-, besikaitaliojusio, viena vertus, su *dor-u- (plg. gr. δόρυ, δόρατος n. ‘pień, drzewo; drzewce włóczni’. s. i. dā́ru, dróḥ n. ‘drzewo’, het. taru- ‘t. p.’), ir, kita vertus, su *dr-eu- / *dr-u- / *drū-. Dar kitaip Boryś 2005: 131, kuris *drevo tiesiog kildina iš kamieno *der-eu̯-. Čia iškyla indoeuropeistinė problema, kadangi medžiaga leidžia kalbėti tik apie apofoninį vardažodį su o balsių kaitos laipsnio stipriąja forma *dor-u- ir silpnąja *dr-eu̯-C (plg. s. i. dā́ru, dróḥ). Faktas tai, kad pilnojo laipsnio formos *der-u- ar *der-eu̯- už baltų ir slavų kalbų ribų nepasitaiko ir tai leidžia abejoti jų indoeuropietiškąja kilme. (*dru- pasitaiko tik dūryboje, plg. gr. δρυτόμος, s. i. dru-pāda-, su-drú-). Geriausias bl.-sl. darinio su e laipsniu paaiškinimas galėtų būti hipotezė apie vṛddhi tipo vedinį: *d-e-ru̯-ó- pirmine reikšme ‘drzewny, z drzewa’. Plg. s. ang. teoru ‘smoła drzewna’ < *terwa-. Šio vedinio pamatas buvo silpnasis alomorfas ide. *dru- (plg. gr. δρυτόμος). Darybos esmę sudarė kirčiuoto tematinio sufikso pridėjimas ir e įterpimas prieš rezonantą r: *dru- → *d-e-ru̯-ó- […] (N. B. Sinchroniniu požiūriu segmentas v lie. dervà suvokiamas kaip priesaga pagal tokių žodžių kaip dirvà ‘rola’ ir kalvà ‘wzgórze’ pavyzdį). […]

Šaltinis:

Smoczyński 2006, 346

Antraštė:

dervà

Reikšmė:

смолистые щепки, смольё, смола

Straipsnelis:

Straipsnyje remiantis baltų kalbų duomenimis nagrinėjama skaičiaus kategorija slavų kalbose. Degtiarevas mano, kad formos, neturėjusios skaičiaus kategorijos su galūne *-ā (<*-aH), vėliau tapo bevardės giminės daugiskaitos formomis, o kai kurios formos vėliau virto ir moteriškosios giminės vienaskaitos formomis. Šio tipo pavyzdys iš baltų kalbų: lie. dervà, darvà (mot. g.) ‘смолистые щепки, смольё, смола’, la. dar̃va ‘t. p.’ turi ide. šaknį: s. i. dāru ‘дерево (бревно, брус)’, avest. dāru ‘t. p.’, s. gr. δόρυ ‘дерево, бревно, брус’, δρῦς ‘дуб’, ilyrų toponimas Derva ir kt. Slavų prokalbėje jį atitinka kuopinės reikšmės *drū-ā > bev. g. dgs. дръва ‘дрова’.

Šaltinis:

Дегтярев 1989, 44

Antraštė:

dervà

Reikšmė:

смола, смольë

Straipsnelis:

Straipsnyje kalbama apie ide. priesagos *-ā (*-ā < *-aH), būdingos kuopinėms formoms, atspindžius baltų ir slavų kalbose. Sl. pl. ДЪРВА n. yra kuopinės kilmės iš ide.*druu̯ŏm, kur pirminis *-u kamienas (plg. s. i. drū- ‘дерево, древесина’, Av. dru ‘t.p.’, gr. δρῦς ‘дерево, дуб’) buvo praplėstas tema *-ŏ. Lietuvių kalboje išliko kita kuopinė forma su kitu šaknies balsiu sg. dervà f. ‘смола, смольë’. Lie. dervà < *deru̯ā́.

Šaltinis:

Дегтярев 1994, 34, 38