Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dirva, sautėti, prakaulis, drankis, spėka, mutnus, apmilvinti, plušė, kliutas, možis, pasėti, švendras, gleiznoti, atšlainis, riešutas.

Antraštė:

dirvà

Straipsnelis:

[Manoma, kad priešistoriniais laikais Rytų Europos nestepinės juostos žmonės buvo susiję su žemdirbyste ir kad šių žmonių kalbose žemdirbystės leksika turi reprezentuoti labai archajišką leksikos sluoksnį, siekiantį gilią senovę. Todėl ištyrėme baltų (pirmiausia, lietuvių) ir slavų kalbų pagrindinių žemdirbystės terminų etimologiją, norėdami nustatyti, kiek šie terminai reprezentuoja bendrus ide. archaizmus, kiek – baltų-slavų inovacijas ir kiek baltų ir slavų inovacijas atskirai. Jeigu atitinkamus žodžius galima traktuoti kaip bendrabaltiškus ir bendraslaviškus (praslaviškus), tai dėl vietos stokos apsiribojame tik jų nurodymu, – jeigu ne, tai nurodome ir kitų baltų ir slavų kalbų žodžius. Ide. atitikmenys ir rekonstruotos prokalbės formos etimologijai paaiškinti nurodomos tik sudėtingesniais atvejais.] Lie. dirvà : s. sl. ńiva; lie. žodis tikriausiai yra vedinys iš derù // diriù, dir̃ti // dìrti ‘(zer)reissen, prügeln, schinden’ (plg. Fraenkel LEW, 97), vadinasi, jo pirminė reikšmė būtų ‘kelmavietė’ (r. derevnja, t. y. *dьrvьnja su vadinamuoju antriniu balsingumu ‘kaimas’ gali būti baltiškas skolinys, Vasmer REW I, 501). Neturintis atitikmenų baltų kalbose, bendraslaviškas njiva vis dėlto turi „partnerį“ gr. νειός (*neiu̯o-) ‘laukas, [vok.] Feld, Flur’, iš pirminės reikšmės ‘žemuma, [vok.] Niederung’ (plg. Buck 1949, 490; Pokorny IEW, 313; K. Moszyński, Pierwotny zasięg języka prasłowiańskiego, 1957, 74).

Šaltinis:

Gołąb 1982, 127

Antraštė:

dirvà

Straipsnelis:

Pr. *dirv- atstatoma pagal vietovardį Hanke Dirwayn. Siejama su lie. dirvà, dirvónas, la. dìrva, dirvāns, dirvenis.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 351

Antraštė:

dirvà

Straipsnelis:

Lie. dirvà = la. dìrva ‘užsėtas laukas, javų laukas’ (: drewa ‘t. p.’; dėl kamieno darybos plg. *dervo : *drъva) – tikslus atliepinys šalia sl. *dŕ̥va f. (dŕ̥vь f.?) ryt. ‘kelmavietė, iškirsta vieta’. Šį sl. žodį nurodo r. dial. деревки́ pl. ‘kelmavietė’; s. r. adv. СОУДЕРЕВЬ, СОУДЕРЕВЬЮ ‘šalimais, greta’, adj. СОУДЕРЕВЬНЫИ ‘gretimas’; sl. dial. ryt. *dŕ̥vьna : dŕ̥vьńa. Tai priesagos *-va ar *-vь vedinys iš *dьrǫ, derti, plg. *derti : *dirati ‘kasti, dirbti žemę’, *dorъ : *dŕ̥tь ‘plėšymas’ : ‘kelmavietė, plėšinys, naujiena (naujai išarta žemė)’. Apie baltų atliepinius žr. Fraenkel LEW, 97, ME I, 470, 505, Trautmann BSW, 56.

Šaltinis:

SłPr V, 56

Antraštė:

dirvà

Straipsnelis:

[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti trijų baltų kalbų (lie., la., pr.) vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, paveldėtą ide. komponentą [t. y. archaiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų k. pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskirų baltų kalbų raidoje.] Specialiai ‘ariamai žemei’ pavadinti lie. turi dirvà, plg. dìrti, diriù, s. sl. dьrati, derǫ; su tuo pačiu lie. žodžiu tikriausiai siejasi r. derevnja ‘kaimas’, dial. ‘laukas, lauko lopinėlis’.

Šaltinis:

Smoczyński 1982, 226

Antraštė:

dirvà

Straipsnelis:

*dr̥̄̆waH₂ (f.) ‘sorų rūšis’ siejamas su s. i. dū́rvā, dhū́rvā (f.), galų-lo. dravoca, lie. dirvà ‘laukas, derlius’, la. dirva, durva, r. trm. derevki ‘miško aikštė’ < sl. *dьrva ir kt. panašios semantikos žodžiais. Dar plg. ide. šaknį *der(H₂)- (Pokorny IEW 206–211).

Šaltinis:

Witczak 1997, 34–35

Antraštė:

dirvà, dìrva

Reikšmė:

вспахиваемая, возделываемая земля, поле; засеянное поле, нива

Straipsnelis:

[Aptariami slavų žemdirbystės terminai.] Literatūroje rus. деревня ir lie. dirvà ʻвспахиваемая, возделываемая земля, полеʼ, dìrva ʻзасеянное поле, ниваʼ, la. dìrva aiškinami dvejopai. Dėl riboto rusų žodžio paplitimo keliamas klausimas, ar rus. деревня nėra skolinys iš baltų (Schmidt 1977, 41-61; Laučiūtė 1972, 104), nors tokios etimologijos nepatvirtina žodžio geografija. Kiti tyrėjai mano, kad abu dariniai yra ide. der- ʻдратьʼ lizde. Etimologizuojant rus. деревня pradine forma laikoma *dьrva ʻучасток, расчищенный для возделывания, вспашки путем вырубки…ʼ, bet atrodo problemiška jo semantika. Tačiau šaltinių analizė rodo, kad rus. деревня ankščiau reiškė išvalymą nuo miško, plg. s. rus. деревня ʻрасчищенное под пахоту место, пашня, угодьеʼ. Atrodo, kad rus. деревня susijusi su bdv. *dervьnъ (plg. č. dřevný, dřevní ʻлесистыйʼ), buvo pamatas reikšmei ʻдеревоʼ > ʻместо, где были деревья; место, расчищенное под пашню и поселениеʼ. Šis požymis tapo lemiamu pavadinant slavų gentį древляне ʻлесные людиʼ. Todėl nepagrįsta etimologiškai gretinti lie. dirvà ir ryt. sl. *dervьnʼa, nes šie žodžiai nėra giminiški: lie. dirvà priklauso ide. *der- ʻдратьʼ lizdui, o rus. деревня kilo iš дерево.

Šaltinis:

Куркина 1998-1999 (2000), 14—16

Antraštė:

dirvà

Straipsnelis:

[Aptariami sanskrito ā kamieno baritonai.] S. i. dū́rvā. Ryšys su lie. dirvà (a. p. 2, 4) nėra neginčijamas, nes lietuvių kalbos žodis liudija buvus *dr̥-uo- be laringalo.

Šaltinis:

Lubotsky 1988, 104