Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: drėbti, žemaitis, ževernoti, Krempė, sraumė, makaulė, višlis, žaketas, todėl, kremzlinti, švalna, auša, žegnoti, večas, čiukna, įžulus, liūgas, grambuolė, bum̃bulas, įtumpas, špulia, šermens, balkšvas, grauzdėti, lypkė, bėtarotis, raižus, beržtva, dūdyti.

Antraštė:

drė̃bti

Straipsnelis:

žr. dribti

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 373

Antraštė:

drė̃bti

Straipsnelis:

žr. dribti

Šaltinis:

Solta 1974, 121

Antraštė:

drė̃bti

Straipsnelis:

Lie. drė̃bti, gr. τρέφω ‘stingti; maitinti, rūpintis, auklėti, auginti’ galbūt priskirtini [246] prie sl. *drobъ, *droba, *dreba , r. drobь ‘alaus nuosėdos’: s. r. XVI a. ДРОБЪ ‘t. p.’, r. dial. дроб, дробá ‘t. p.’, r. dial. дребá ‘nuosėdos, tirščiai, išspaudos’, r. dial. дробь f. ‘t. p.’ – tikslūs atliepiniai (ide. *dhrəbho-, žr. Pokorny IEW, 252), pvz.: s. air. draf, v. ang. draf ‘nuosėdos, tirščiai, mielės, žlaugtai’, v. v. ž.draf ‘išspaudos, vynuogių sunka; žlaugtai’ ir t. t. Tai mažai įtikėtina.

Šaltinis:

SłPr IV, 245–246

Antraštė:

drė̃bti

Straipsnelis:

Gr. τρέφω, dor. τράφω. Reikšmė: E. Benvenistas pirminę reikšmę pateikė kaip ‘užtarti, globoti, padėti vystymuisi’ [1134 …] žodis paprastai įgijo reikšmę ‘maitinti vaiką’ [1135…]. Gretinama su baltų kalbų praes. su balsiu e ir su priesaga *-yᵉ/ₒ-, lie. drebiù, bendratis drė̃bti, la. drẽbt – sakoma apie trumpą pavasario lietų. Taip pat prisimenami kai kurie žodžiai, reiškiantys ‘nuosėdos’ ir t. t. germanų, slavų bei keltų kalbose: s. v. a. trebir pl. ‘vynuogių išspaudos’ ir t. t., ang. draff ‘išspaudos, nuosėdos, alaus mielės’; slavų kalbų: r. drobà (taip pat drob, drebá) ‘išspaudos, tirščiai, alaus mielės’ ir t. t. – galbūt tai skoliniai iš germ. kalbų; keltų kalbų: v. air. drab ‘nuosėdos, alaus mielės’ ir t. t. (ide. *dhrodh-). Jei sutinkame su šia etimologija, tai pasidaro aišku, kad semantinė raida ‘auginti, maitinti, pakelti’ yra graikų inovacija.

Šaltinis:

Chantraine DEG IV (1), 1133–1135