Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: drabužis, sandėlis, biržtva, trečias, daužti, šuolis, tulžis, kempė, gykaruoti, tūba, liungurti, pavidulys, alstrikas, kranklys, busilas, baldyti, vaguoti, pamesti, apvalus, gurenti, skalnas, kukarai, kumpti, nuogas, lopeta, ubas.

Antraštė:

drabùžis

Straipsnelis:

[Straipsnyje pateikiamos skirtingos nuomonės dėl lo. trabea ‘togos rūšis’ etimologijos.] A. Walde ir J. B. Hofmannas šį žodį apibrėžia vienaip, o A. Ernout ir A. Meillet – kitaip. Tikriausiai šis žodis turėjo bendresnę reikšmę – ‘drabužis, apdaras, medžiagos gabalas’ ir pan. Vėliau įgijo specifinę togos, dažnai sukryžiuotos, reikšmę, kadangi trabea yra vedinys iš trabs, trabēs ‘audeklo metmenys’ (remiamasi V. Pisani interpretacija). Tuo remiantis, lotyniškam žodžiui tinkamas palyginimas gali būti rastas baltų-slavų kalbose. Joms priklauso tokie žodžiai: lie. drabùžis (drebùžis), dróbė ‘lengva medžiaga iš lino, stipresnė už medvilnę’, drobinỹs ‘marškiniai, palaidinukė’, dróbiniai ‘darbiniai marškiniai’, drobùlė ‘paklodė, lininė lovatiesė, staltiesė’, drãbanas ‘skarmalas’; la. drēbe ‘medžiaga, drabužis’, drēbes ‘tam tikras lininis rūbas’, drābule ‘paklodė’, drēbnieks ‘siuvėjas’ (žr. Fraenkel LEW, 100); luž. a. draby ‘moteriškas drabužis, suknelė, skudurai, senas šlamštas’. Nėra abejonių, ypač po B. Jēgerso tyrinėjimų apie dir̃ti [191] (Studi Baltici 1969, X, 99–105), kur remiamasi K. Būga, Kalba ir Senovė, 1922, 228–229 ir E. Bernekeriu, kad šie žodžiai kilę iš šaknies *der- ‘lupti, dirti, skelti, [vok.] schinden, die Haut abziehen, abspalten, spalten’. Tikėtina, kad jų pagrindinė reikšmė siejasi su ‘gyvulio oda, kailiu, vartojamu kaip medžiaga’ arba bendresnė būtų ‘atkarpa, skiautė, draiskana’. Šitai davė pagrindą reikšmei ‘drabužis, toga, audeklo gabalas’ [192]. Dėl konsonantizmo – garsų dr > tr kitimas formose trabea < *drabea laikomas reguliariu daugelio mokyklų atstovų [žr. M. Leumann, Lateinische Laut- und Formenlehre, München, 1977, 198 ir V. Pisani, Manuale storico della lingua latina, II, Torino, 1962, 58], be to, V. Machekas neatmeta giminystės tarp č. drabec ir lo. trabs.

Šaltinis:

Paulis 1982, 190–192

Antraštė:

drabùžis

Straipsnelis:

Dažniausiai ide. kalbų žodžiai, žymintys sąvoką ‘drabužis, rūbas’, padaryti iš veiksmažodžių, reiškiančių ‘aprengti, apvilkti’, arba iš daiktavardžių, reiškiančių ‘audeklas’, ‘drobė’, ‘medžiaga’. Lie. drabužis (dažniausiai pl.), la. drēbe : lie. drobė, kuris giminiškas č. z-draby ‘skarmalai’, galbūt kilę iš pailgintojo abliauto laipsnio ide. *der- varianto, matomo s. sl. dĭrati, s. ang. teran ‘plėšti’. Semantinė raida: ‘plėšti’ → ‘skarmalai’ → ‘audeklas, drobė’ → ‘drabužis’. Plg. le. suknia : le. sukno ‘audeklas’ ir t. t. Žr. rūbas, drapanos.

Šaltinis:

Buck 1949, 394–396

Antraštė:

drabùžis

Straipsnelis:

Pr. drimbis ‘užtiesalo rūšis’ pirmiausia siejama su lie. drìbti, semantiškai artimi (neretai antriniu būdu) r. dial. дроби́нка, br. драби́нка ‘audinio rašto rūšis ir audiniai, papuošti jais’. Dėl to yra pagrindas sieti su lie. drabùžis (plg. drobùlė, drãbanas), la. drẽbe, drẽbes ‘tam tikras drabužis, suknelė’, drābule ‘paklodė, audeklas’, luž. a. draby, č. zdraby ir pan.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 373–374