Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dravis, parda, burna, po, amas, pasak, vimpti, salpas, orinis, grimti, paslinkas, keteris, monai, goda, adant.

Antraštė:

dravìs

Reikšmė:

avilys

Straipsnelis:

[Iš visų rumuniškų žodžių su didesne ar mažesne tikimybe priskiriamų kalbos dakiškam substratui mes pasirinkome žodžius, turinčius paralelių slavų (kartais ir baltų (suprantama) ir kitose ide. – pirmiausia albanų) kalbose. Daliai šių žodžių kai kurie tyrinėtojai priskyrė s. sl. (s. bulgarų) įtaką rumunų kalbai, nors iš pat pradžių jie pripažino fonetinius (iš dalies ir semantinius) tokios interpretacijos sunkumus.] Rum. drui- = alb. dru = prasl. drъvo = lie. dravìs ir kt. Rum. dial. (pietvakarių) drui, druéte, droéte (su priesaga ete < eţ) ‘storas ir trumpas medis’ turi tikslius atitikmenis daugelyje ide. kalbų: alb. dru, prasl. drъvo (< *druu̯o greta *dervo < *deru̯o : s. sl. ДРЪВА dgs., bulg. дъво, r. дрова dgs. ir kt.), lie. dravìs ‘avilys’, la. drava, dreve ‘t. p.’, gr. δρῦς ‘medis, ąžuolas’, s. i. dru-, av. dru-. Tokiu būdu ide. prototipas *drū- [292] ‘medis’ tikriausiai iš pradžių ‘ąžuolas’, kuris galimas ir trakų-dakų arealui (žr. Pokorny 214–217, Berneker SEW I 186, 232; Фасмер ЭСРЯ I 502–536; БЕР I 439, 458–459, čia atkreipiamas dėmesys į rum. dial. dreávă < bulg. дряво; Sławski I 171, 174; Fraenkel LEW, 90, 102; Rosetti 769, Poghirc 330; Russu 157–158). Akad. Vl. Georgijevas šį rum. žodį sieja su dakų toponimu Δρουβητίς, Drobeta, Drubeta kas gali dar labiau paremti tai, kas pasakyta.

Šaltinis:

Михаила 1974, 292–293

Antraštė:

dravìs

Reikšmė:

bičių avilys miško medyje

Straipsnelis:

Pr. drawine E 393 ‘Beute’ (t. y. ‘bičių avilys miško medyje’ : lie. dravìs, la. drava, go. triu ‘medis’, skr. dravya-ḥ ‘medžio, medžiui priklausąs’, s. sl. ДРЪВА [201] ‘malkos’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 804.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 201–202