Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: drožti, aržilas, kiaulė, įkirti, gąstas.

Antraštė:

dróžti

Straipsnelis:

Lie. drožti, la. drāzt, anot Machek ES² 127 (taip pat žr. Skardžius 1941, 483), giminiški sl. *doržiti ‘daryti rovelius’, šiaur. ‘minti kelią’ [124]: slov. drážiti-žim ‘daryti griovius tam, kad tekėtų vanduo’, le. psn. XVI–XVII a. drożyć (taip pat dróżyć, drużyć) ‘gremžti, tašyti, drožti’, s. r. XVII a. дорожити ‘išvagoti, iškirsti’, r. dial. дорóжить ‘t. p.’, ‘minti kelią, tiesti kelią’ [123]. Tai mažai įtikėtina.

Šaltinis:

SłPr IV, 123–124

Antraštė:

dróžti

Reikšmė:

‘Su peiliu ar kitu aštriu įrankiu pjaustyti, smailinti, lyginti; pjaustant, raižant daryti, gaminti; tarkuoti; plėšti, nešioti; graužti, ėsti; mušti, kirsti, šerti, duoti; sakyti, kalbėti, rėžti; valgyti, gerti; smarkiai eiti, bėgti, važiuoti, vykti, brau

Straipsnelis:

Lie. dróžti, dróžia, dróžė yra plačiai vartojamas aukštaičių, kiek rečiau – žemaičių tarmėse. Šio veiksmažodžio senumą rodo ne tik tai, kad, kaip minėta, jis vartojamas visame lietuvių kalbos areale, bet ir tai, kad latvių kalboje jį tiksliai atliepia drāžu, drāzu, drāzt (dėl priegaidės plg. drãzt, dràzt) ‘schnitzen (mit dem Schneidemesser od. Messer); prügeln, schelten; schlagen, schleudern, gieβen; streifend verletzen; schnell wohin sich begeben, laufen’.

Šaltinis:

Karaliūnas 1971b, 169–171