Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: drugys, planas, guogis, lambas, tikras, marios, cypti.

Antraštė:

drugỹs

Straipsnelis:

[Pateikiu žodžius (jeigu jų šaknis gerai žinoma ir kitose ide. kalbose, pastarieji žodžiai rašomi skliausteliuose), būdingus vien tik slavų ir baltų kalboms:] lie. drugỹs : r. дрожь.

Šaltinis:

Endzelīns DI II, 342

Antraštė:

drugỹs

Straipsnelis:

Pr. drogis E 285 ‘Pohr’ (veikiausiai o<u) : lie. drugỹs, la. drudzis, r. дрожь ‘drebulys’ ir kt. Žr. Trautmann 1910, 323 su lit. bei Walde Pokorny I, 873.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 202

Antraštė:

drugỹs

Straipsnelis:

Slov. drgetáti ‘zittern’, pf. zdŕgniti se, lygiai kaip ir r. вздрóгнуть, lie. drugỹs, la. drudzis ‘Fieber’ (< *drъg-) sutampa, o slov. dubletai zdŕzniti se, zdŕzati se, zdrȋznati se, zdrȋzati se ‘erschaudern, erbeben’ yra fonetiškai taisyklingi refleksai lyčiai lie. drignė̃ ‘unruhiges Mädchen’, drignìs ‘Unruhiger’.

Šaltinis:

Bezlaj 1974, 29

Antraštė:

drugỹs

Straipsnelis:

žr. peteliškė

Šaltinis:

Hinze 1984a, 91–95

Antraštė:

drugỹs

Straipsnelis:

Pr. drogis ‘nendrė’. Daugelis tyrinėtojų sutinka, kad drogis arba = [*drugis], arba turi o iš u ir tada turi būti siejamas su lie. drygỹs, la. drudzis, r. дрожь, ukr. дрож, дрижà; r. дрожáть, дрóгнуть, le. drżeć, drgać ir pan. Kiti pavyzdžiai yra tolimesni, plg. ags. drȳge ‘sausas’ ir kt. Dar reikia prisiminti kitus rusų k. žodžius: дрог ‘drebėjimas’, дрогá ‘neramus žmogus’, дрогáть ‘kratyti’ ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 375–376

Antraštė:

drugỹs

Straipsnelis:

žr. dirginti

Šaltinis:

Широков 1984, 20