Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Paskiausiai ieškota: dumšlė, draba, mėšlas, nasrai, rėtis, trepsėti, drėblus, tarmėtyra, gėvelis, gudažolė, dvigubas, gabenti, dūbai, parda, raibti, raižyti, kodylas, kakinti, giliuoti, kimpėti, leliuoti.

Antraštė:

dùmšlė, dumšlė̃

Reikšmė:

audinio raukšlė, pasipūtimas

Straipsnelis:

pr. dumsle ‘bloze – pūslė’ (E 134), […] kaip visiems žinoma, sietinas su lie. dial. dùmšlė̃ ‘audinio raukšlė, pasipūtimas’ (LKŽ II² 846; taip pat dum̃šlis ‘t. p.’, dùmšla ‘t. p.’, dùmšlė́tis ‘darytis dumšlėmis’ ir kt., žr. LKŽ II² 845–847); pr. dumsle = *dumslē yra priesagos -slē vedinys (plg. lie. pūslė̃ < *pūt-slē) iš pr. *dum- ‘pūsti(s)’ = dùmti ir kt. (žr. ir Toporov PJ I 391); be to, nesunku įrodyti, kad pr. dumsle reiškė ne vien ‘pūslę’, bet ir ‘(pasi)pūtimą’. Tačiau niekas neatkreipė dėmesio štai į ką: a) žodžio lie. dial. dùmšlė̃ (bei kitų žodžių su dumšl-) arealą sudaro žemaičiai, pietiniai vakarų aukštaičiai ir dzūkų dalis, t. y. tie lietuvių tarmių plotai, kuriuose (arba netoli nuo jų) anksčiau gyveno kuršiai ir jotvingiai, b) vietoj lie. dumšlė (ir pan.), laikant jį lietuvišku žodžiu – priesagos -slė vediniu iš lie. dùm-ti yra lauktinas lie. *dumslė (lie. -šlė yra tik po k ir pan., žr. Skardžius 1941, 169 t.). Lie. dial. dumšlė galėtų būti substratinis (ir, iš dalies, adstratinis) palikimas iš kurš. bei jotv. *dumslē (= pr. *dumslē), kurį lietuviai, suvokdami, kad kurš. bei jotv. s atliepia lie. š (t. y. ne tik lie. s), perdirbo į dumšlė, plg., pvz., lie. jū́šė < pr. *jūsē (= iuse E), žr. Būga RR I 478 (tik jis be reikalo veda lie. jū́šė iš pr. *jūšē < *jūšjē < *jūsjē, kadangi pr. *sjē turėjo virsti ne į *-šjē > -šē, o į *-sē). Žodžio lie. dumšlė (ir kt.) priebalsį -š- kitaip aiškinti yra kur kas sunkiau.

Šaltinis:

Mažiulis 1979b, 147

Antraštė:

dùmšlė, dumšlė̃

Reikšmė:

raukšlė

Straipsnelis:

Pr. dumsle ‘šlapimo pūslė’ artimiausiai siejasi su lie. dùmšlė, dumšlė̃ ‘raukšlė’, taip pat dùmšla, dum̃šlis, dùmšlėtas, dùmšlėtis, dùmšlinti ‘sunkiai eiti’ ir t. t., kurie siejasi su dùmti. Kiti šios šaknies dariniai yra tolimesni (plg. dùmplės, dumpliúoti; dam̃blis, demblỹs ir t. t.). Elementą -l- šalia šaknies *dum- rodo r. dial. дýслый, дóхлый ir kt. Plg. dar s. sl. ДЪМѪ, s. i. dhámati ir kt.

Šaltinis:

Топоров ПЯ A–D, 391

Antraštė:

dumšlė

Reikšmė:

išpūsta audinio vieta, kupra

Straipsnelis:

Pr. dumsle E 134 ‘šlapimo pūslė’ : lie. dumšlė, dùmti ‘pūsti’, s. sl. ДЪМѪ ‘pučiu’ ir kt. žr. Walde Pokorny I, 851 s.

Šaltinis:

Endzelīns DI IV (2), 203

Antraštė:

dumšlė

Reikšmė:

‘drabužio raukšlė, audinio ar drabužio susiraukšlėjimas dėl audimo ar siuvimo kaltės (defekto)

Straipsnelis:

žr. dumti

Šaltinis:

Ademollo Gagliano 1991, 155–157

Antraštė:

dùmšlė

Straipsnelis:

žr. dumžlė

Šaltinis:

Heidermanns 1998, 79