Lietuvių kalbos etimologinio žodyno duomenų bazė

Rezultatai
Antraštė:
durys
Straipsnelis:
Daugelyje kalbų sąvokai ‘durys’ ir ‘vartai’ pavadinti vartojamas vienas žodis, jei kalboje yra du skirtingi žodžiai šioms sąvokoms žymėti, tai dažnai žodis, žymintis ‘duris’, gali būti vartojamas ir reikšme ‘vartai’. Lie. durys (pl.), la. duris (pl.), s. sl. dvĭrĭ ir t. t. bendras sl.-bl., skr. dvar- (dažn. pl. ar du.), arm. duṙu, alb. derë, gr. θύρα, lo. fores (pl.); go. daur, s. ang. duru ir t. t. bendras germ., visi < ide. *dhwer, su įvairia šaknies laipsnių kaita (with gradation).
Šaltinis:
Buck 1949, 466
Antraštė:
dùrys
Straipsnelis:
Gr. θύρα f., jonėnų θύρη ‘durys’ [446][…] Senas durų pavadinimas paprastai vartojamas daugiskaita. Atematinės formos θύρδα, θύσθεν, kurios suponuoja ide. *dhur-, turi atitikmenis s. v. a. turi pl. iš ide. *dhur-es, lie. acc. pl. durìs, gen. durų, skr. acc. pl. dúr-aḥ (ide. *dur-n̥s; problemą kelia sonorinis žodžio pradžioje. Kamienas *dhur- buvo išplėstas įvairiais būdais: i kamienas yra lie. nom. pl dùr-y-s, gen. dùr-i-ų, o kamienas yra gotų daúr neutr. = v. a. Tor. Taip pat su nuliniu vokalizmo laipsniu bei su derivacija *-ā padaryta gr. θύραι, θύρᾱ, arm. durkʿ pl. vienaskaitos reikšme, gen., abl., dat. drac̣. Vokalizmas *e/o formose *dhwer-, *dhwor- turėjo iš pradžių kaitaliotis su *dhur- skr. dvā́r-a-ḥ, lo. fores. Su skirtingomis morfemomis: su *o skr. dvā́r-a-ṃ, s. sl. dvor-ŭ ‘kiemas’; *ā loc. acc. forās, abl. loc. forīs. Laipsnį*dhwr̥- turi ir s. sl. dvĭri ‘durys’ ir galbūt gr. θαιρóς (žr. s. u.). žr. Ernout-Meillet forēs reikšme ‘lauke’ ir t. t. ir dar Pokorny IEW, 278 t.
Šaltinis:
Chantraine DEG II, 446–447
Antraštė:
dùrys
Straipsnelis:
Oset. dwar ‘durys’. Kilęs iš iranėnų *dvar-, ide. *dhver- : persų dar, pehlevi dar, afg. war, Pamiro s. divir, Pamiro š. devä, bartangų dəvor, orm. dᵊvür, jezg. dᵊvur, jagnobų divar ‘durys’, divari ‘lauke, iš lauko’ (plg. oset. dwarmœ), sogd. *δβār, (δβ’r), av. dvar-, s. persų duvar-, s. i. dvār-, arm. duṙn, s. sl. двьрь, r. дверь, lie. dùrys (dgs. vard.), go. daur ‘vartai’, anglosaksų dor, a. [377] door, vok. Tür ‘durys’, Tor ‘vartai’, gr. θύρᾱ ‘durys’, θύρᾱσι ‘iš lauko’, lo. fores (← dhu̯or) ‘vartai’, s. air. dor ‘durys’, toch. twere ‘durys’. Osetinų gyvenamųjų patalpų terminai iki šiol turi daug neaiškumų (žr. xœʒar ‘namas’), bet dwar ‘durys’ ir rūʒyng ‘langas’ priklauso tiems, kurių iranėniškos (ir ide.) etimologijos neginčijamos. Вс. Миллер [...]; Hübschmann.
Šaltinis:
Абаев ИЭСОЯ I, 377–378
Antraštė:
dùrys
Straipsnelis:
J. Endzelynas, komentuodamas pr. dauris ‘grosthor’ pažymėjo: „plg. la. dvars arba dvaŗš, s. sl. дворъ ir kt.“ [Endzelīns 1943, 157]. Labiau diferencijuoja šią eilę E. Frenkelis, pabrėždamas, kad „tikrai baltiški yra la. dvars, dvaŗš ‘Art Pforte aus schiebbaren’[…]“ [Fraenkel 1962, 112]. Pasirodo, la. dvars, dvaŗš, dvari yra kilę iš šnektų: Sasmakos, Dundagos ir Vandzenės, t. y. iš šiaurinės Kuržemės dalies. K. Būga kuršiškąja laikė tą leksiką, kuri paplitusi sen. Kuržemėje arba artimoje teritorijoje [III, 203]. Dėl to š. kurš. dvars, dvaŗš, dvari ‘vartai’ ir kurzemniek. duors ‘t. p.’ yra kuršių kalbos reliktai. Tai juos sieja su prūsais, t. y. egzistuoja prūsų-kuršių izoglosa *dwaris – *durs ‘grosthor, Art Pforte’. Žinoma, kad lie. dùrys susijęs kaita su la. dvars, dėl to gali būti analizuojamas lygiai taip, kaip ir pastarasis.
Šaltinis:
Непокупный 1976, 57
Antraštė:
dùrys
Straipsnelis:
[Šio straipsnio tikslas – istoriniu-lyginamuoju požiūriu aptarti baltų kalbų vadinamąją pirminę leksiką, pabrėžiant, pirma, ide. komponentą [t. y. archajiškas leksemas, reikšme ir forma sutampančias su giminiškų kalbų pavyzdžiais] ir, antra, naujus elementus [t. y. baltų-slavų naujadarus, specifinius baltiškus pavadinimus ir slaviškus bei germaniškus skolinius], atsiradusius baltų-slavų epochoje bei atskiros baltų kalbos raidoje.] Senas pavadinimas baltų kalbose turi dvi apofonijos atmainas. Lie.dùrys (senas priebalsinis kamienas, plg. gen. pl. dùr-ų) ir la. duris, dùrvis kartu su sl. dvьri, gr. θύρὰ / θαιρóς nesiskiria nuo *dhur- / *dhu̯r̥-. Bet pr. *dwaris (kojetūra da uris ‘dideli vartai’ rodo variantą *dhu̯or-, kurį taip rodo ir la. dvars ‘varteliai’, s. sl. dvorъ ‘kiemas’, lo. forēs ‘durys’.
Šaltinis:
Smoczyński 1982, 225
Antraštė:
dùrys
Straipsnelis:
Pr. dauris ‘didieji vartai’ siejamas su lie. dùrys, turinčiu kitokį vokalizmą ir priklausantį senam priebalsiniam kamienui taip pat su la. duris, durvis, arm. dur-kʿ, gr. θύρᾱ, s. v. a. turi, s. š. germ. dyrr ir kt. žr. Pokorny IEW, 278– 279.
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 309–310
Antraštė:
Straipsnelis:
(Autorius kalba apie procesus, suformavusius senovės armėnų fonetinę sistemą. Ide. ilgosios balsinės fonemos senovės armėnų kalboje sutapo su trumposiomis: *a, *ā > a, *i : *ī > i, *u, *ū > u. Ide. *u > arm. u: *dhurn̥s > (z-)durs ‘durys’ [acc. pl.; plg. s. i. duráḥ, dúraḥ, gr. θύρας].
Šaltinis:
Джаукян 1982, 34
Antraštė:
dùrys
Straipsnelis:
dauris E 211 ‘grosthor’ (t. y. ‘dideli dvinariai kiemo vartai vežimui įvažiuoti’). Pr. žodis šalia lie. dùrys, la. duris, s. sl. ДВЬРИ ir kt. (žr. Walde Pokorny I, 870) savo dvibalsiu yra gana neįprastas. Bezzenbergerio KZ XLIV 302 tvirtinimu Dancigo ir Karaliaučiaus v. ž. tarmėje vartojama ‘dat Daur’. Šis Daur yra palyginti naujas dalykas ir negali būti jokio ryšio tarp jo ir pr. dauris. Pastarasis galbūt taisytinas į duaris = dwaris (plg. la. dvars ar dvaŗš, s. sl. ДВОРЪ ir kt.).
Šaltinis:
Endzelīns DI IV (2), 195
Antraštė:
dùrys
Straipsnelis:
[Bendraide. žodis –] arm. duṙn, dran ‘durys, vartai, kiemas’, durkʿ pl. tantum ‘durys’, drand ‘durų stakta, slenkstis’. [Lit.:] Hübschmann, Armenische Grammatik I, Leipzig, 1897, 440; Walde Pokorny I, 870; Pokorny IEW, 278; Walde Hofmann I, 529; Meillet Esquisse² 161; Adjarian, Armenisches Wurzelwörterbuch II, 602–607. Šis žodis turi giminaičių visose ide. kalbose: nuo s. i. dvār iki bažn. sl. dvorъ ‘kiemas’. […] Arm. forma pl. tantum durkʿ yra išsaugojusi senąjį paveldą, kaip ir lo. (fores), lie. (dùrys), ir sl. (dvьri). Kaip žinoma, bendras paveldas dar neleidžia teigti ypatingų giminystės ryšių tarp dviejų ar daugiau kalbų.
Šaltinis:
Solta 1960, 36
Antraštė:
durys
Straipsnelis:
žr. dvaras
Šaltinis:
Топоров ПЯ A–D, 309
Antraštė:
dúrys
Straipsnelis:
Lie. dúrys, sl. dvьri.
Šaltinis:
Трубачев 1972, 225
Antraštė:
dùrys
Straipsnelis:
Go. daur, s. ang. dor, s. v. a. tor ‘(einflügeliges) Tor’ < germ. *đur-a-, kuris veikiausiai yra senas tematinis darinys (plg. galų doro ‘Tür, Pforte’, s. air. dor ‘Tür, Tor’), o ne ide. šakninio daiktavardžio *dʰu̯or-/*dʰur- ‘Tür’ (s. i. dvā́r-, gr. θύρα, kimrų dor, lo. forēs, lie. dùrys) tęsinys. Plg. posesyvinį vedinį *dʰu̯or-ó- ‘Türen habend’ (plg. lo. forum, um. acc. sg. furu ‘Marktplatz’, lie. dvãras ‘Hof, Gehöft’).
Šaltinis:
Casaretto 2004, 63

© 2007–2012 Vilniaus universiteto Filologijos fakultetas